Regina MUSNECKIENĖ
Kaimuose dabar geriausiai gyvena senukai. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Tačiau pensininkams nutinka ir blogų dalykų - kartais jie turi išlaikyti penkiasdešimties metų vaikus.
Sumažėjo pašalpos gavėjų
Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė sako, jog šį rudenį seniūnijoje sumažėjo pašalpų gavėjų. Jų būdavo po 127 – 130. Šiuo metu iš valstybės gyvena tik 103.
Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo pašalpų gavėjų, tai griežtesnė kontrolė. Suregistruoti visi sugyventiniai, suskaičiuotos jų pajamos. Kontroliuojama, kad pašalpas gavę jas išleistų būtiniausiems dalykams.
Kova su „vėjo malūnais“
Tačiau dėl kontrolės socialinė darbuotoja sako dažnai pasijuntanti „liaudies priešu“. Ir jos kova kartais panėšėja į kovą su vėjo malūnais.
Į alkoholį linkę pašalpininkai tik dalį pašalpos gauna pinigais. Kad užsimokėtų už dujas, elektrą ir kitus komunalinius mokesčius. Kitą dalį pašalpos jie gauna maisto talonais. Prekybos centre už talonus gali pirkti maisto produktų.
Tačiau parsinešę maisto produktus jie savo kaime parduoda. Ypač mielai maistą perka senukai. Nes jiems atnešama į namus. Niekur nereikia nei važiuoti, nei eiti.
Tokiu būdu apsukruoliai „išsigrynina“ pinigus ir gali pirkti alkoholį. Kadangi seniūnijos darbuotojai su policija lankosi pašalpų mokėjimo dienomis, dauguma dieną svečių laukia blaivūs. O vakarais ir savaitgaliais, pasak E.Kasparavičienės, prasideda baliai.
Išgertuvių pasekmes rodo ir policijos suvestinė. Po pašalpų savaitės padaugėja smurto artimoje aplinkoje atvejų. O jeigu dar mėnulio pilnatis, informacija apie muštynes užima visą laikraščio puslapį.
Baisiausia, kai skriaudžia motinas
Dažniausia girti vyrai smurtauja prieš neblaivias ir blaivias savo žmonas bei sugyventines. Tačiau baisiausia, pasak E.Kasparavičienės, kai skriaudžia savo motinas ir tėvus.
Ne vienas atvejis, kai, sulaukęs penkiasdešimties metų, sūnus išsiskiria su šeima ir sugrįžta gyventi pas motiną.
Skyrybų priežastys dažniausiai būna socialinės. Šeimos galva, netekęs darbo, o jeigu dar nevengiantis ir taurelės, šeimai tampa nereikalingas.
O motinos savo vaiką visuomet priglaudžia. Globoja juos, kol sueina pensinis amžius, kol neužgęsta jų pačių akys. Tai didžiausia mūsų visuomenės bėda.
Socialinė darbuotoja pasakoja, jog darbų kaime dar rastųsi. Darbdaviai pageidauja miško kirtėjų. Juos nuveža į darbą ir parveža. Moka ne milijonus, bet vistiek moka. Tačiau pas motinas sugrįžę sūnūs bevelija gyventi iš savo sengalvėlių pensijos.
Kai kurie dar ir skriaudžia savo mamas. Atima visus pinigėlius, nepalikdami nė duonai. Prieš jas net smurtauja.
Pensininkai turi stabilias pajamas
Šiaip jau, socialinių darbuotojų pastebėjimu, kaimuose geriausiai gyvena pensininkai. Tie, kurių vaikai neprašo paramos. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Be to, daugelis įpratę prie sunkių darbų dar laiko karvutę, šeria kiaulę, augina paukščių.
Kai kurie seneliai jau nebepajėgia dirbti. Bet vistiek prisirišę prie savo namų, prie savo kiemo ir žemės lopinėlio. Apie senelių namus ar gyvenimą pas vaikus – šiukštu ir priminti.
Lazda atsisuka antru galu
Griežtesnė pašalpų kontrolė kartais atsisuka kitu galu. Dar daugiau jaunimo palieka Lietuvą.
Vien šį rudenį iš nedidelės Pakražančio seniūnijos išsiregistravo keli jaunuoliai. Jie įsigyja profesiją, bet negauna darbo. Kol įrašyti Darbo biržoje, gauna pašalpą. Tačiau birža pasiūlo darbą pas verslininką, kuris beveik nemoka atlyginimų. Nebelieka prasmės dirbti tik tam, kad svetimiems krautum turtus, o pats nieko neuždirbtum. Bedarbiai tokio darbo atsisako, juos išbraukia iš bedarbių sąrašų.
Nebelieka jokių socialinių garantijų. Nei pašalpos, nei kompensacijų. Dar už šiukšles ir privalomąjį sveikatos draudimą turi susimokėti, nors pajamų nėra. Vienintelė išeitis – važiuoti uždarbiauti į užsienį.
Kai kam pavyksta įsidarbinti Lietuvoje
E.Kasparavičienė pasidžiaugė, jog vis dėlto daugiau jaunų žmonių įsidarbino Lietuvoje negu išvyko į užsienį.
Pastaruoju metu 19 jaunų žmonių iš Pakražančio seniūnijos įsidarbino Lietuvoje. Keletas gavo darbo Valpainiuose įsikūrusioje „Doringoje“. Kiti įsidarbino Klaipėdoje, Kaune, Raseiniuose.
Gyvenamąją vietą užsienyje pastaruoju metu deklaravo 5 jauni seniūnijos gyventojai.
