Ne vienas lietuvis prisimena dar 2022 m. vasarą užklupusią infliacijos bangą, kurią daugiausiai lėmė Rusijos pradėta plataus masto karinė invazija Ukrainoje.
Tąkart dėl sutrikusių tiekimo grandinių, smarkiai pabrangusios elektros, dujų ir degalų didėjo ne tik suteikiamų paslaugų, bet ir maisto produktų, kitų prekių kainos. Vadinasi, gyventojų pinigai prarado savo perkamąją galią.
Tad viešojoje erdvėje buvo pradėta aktyviai kalbėti, kaip tokiu atveju vertėtų pasielgti su savo pinigais, kur juos investuoti būtų tinkamiausia, kad jie taip nenuvertėtų, o priešingai – atneštų grąžą.
Visgi investicinių sričių yra ne viena. Pavyzdžiui, jau įprasta savo dalį santaupų skirti akcijų ar kitų vertybinių popierių pirkimui. O kai kas perka aukso dirbinius, pinigus investuoja įsigydami senas, tačiau paklausias transporto priemones. Dar kiti – monetas ir kupiūras.
Už 5 litų monetą – 100 eurų
Peržvelgus skelbimų portalus internetinėje erdvėje, galima nesunkiai surasti parduodamų kupiūrų ar monetų. Štai vienas iš pardavėjų už 2007 m. pagamintą 10 litų kupiūrą dabar prašo netgi 160 eurų.
Tačiau ar kiekviena kupiūra ar moneta iš tiesų yra vertinga?
Oficialus Lietuvos banko numizmatinių (t.y. monetų ir banknotų kolekcionavimo) vertybių platintojos „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kurios kupiūros ar monetos iki šiol turi itin didelę išliekamąją vertę.
„Tai priklauso nuo kolekcionavimo vertės, retumo, paklausos, būklės ir istorinio konteksto.
Kalbant tiek apie litus, tiek apie kitus banknotus ar monetas, didžiausią išliekamąją vertę turi idealios būklės, itin reti banknotai bei monetos, išleidžiamos viešai, bet nėra skirtos bendrajai apyvartai (angl. „UNC“ – uncirculated)“, – kalbėjo Ž. Leškevičius.
Kaip teigė pašnekovas, jo atstovaujama bendrovė taip pat siūlo įsigyti vertingas monetas ar banknotus.
Pavyzdžiui, 1994 m. Lilehamerio projekto 50 litų sidabrinė moneta parduodama net už 7,3 tūkst. eurų.
„Taip pat itin vertingų 1991 m. Lietuvos banknotų ir monetų, pavyzdžiui, sertifikuotą 500 litų banknotą su V. Kudirkos atvaizdu, kurio vertė siekia 225 eurus“, – teigė jis.
Ž. Leškevičiaus teigimu, šiuo metu patys vertingiausi yra tarpukario Lietuvos banknotai ir monetos.
„Kalbant apie investavimą ir numizmatiką, banknotas ar moneta turi būti sertifikuota ir turėti kuo aukštesnį įvertinimą.
Pavyzdžiui, nesertifikuota 5 litų moneta kainuoja 100 eurų, o ją sertifikavus ir gavus aukštą įvertinimą, kaina padvigubės“, – kalbėjo Ž. Leškevičius.
Numizmatika, kaip pasakoja bendrovės atstovas, yra vienas brangiausių hobių pasaulyje.
„Jei banknotas ar moneta patenka į kolekcionuojamų vertybių akiratį – vertė dažniausiai gerokai pralenkia nominalą.
Tiesą sakant, entuziastingi kolekcininkai gali būti pasirengę mokėti du, tris ar net dar daugiau kartų nei banknoto ar monetos nominalas, jeigu ji atitinka tam tikrus kriterijus. Banknotai ir monetos vertinami pagal tarptautiniu mastu pripažintą Šeldono vertinimo skalę“, – paaiškino Ž. Leškevičius.
Kaip nustatoma banknotų ir monetų kaina
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad monetų ir banknotų kolekcionavimas iš tiesų gali būti laikoma kaip tam tikra investicijos forma.
„Vienus asmenis domina senovinės, istorinę vertę turinčios monetos, o kitus vilioja mažo tiražo ar ypatingo dizaino monetos. Kaip žinoma, mūsų nacionalinė valiuta litas apyvartoje cirkuliavo iki 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. O Lietuvos bankas reguliariai leidžia auksines ir sidabrines kolekcines monetas.
Minėtų monetų kainą didina pačių kolekcininkų paklausa. Panašaus pobūdžio situacija susiformavo ir litų monetų bei banknotų rinkoje. Neretai jų kaina rinkoje yra aukštesnė nei nominalaus banknoto dydis“, – komentavo dr. V. Tauraitė.
Savanoriškuose mainuose, pašnekovės teigimu, gali laimėti abi pusės.
„Pardavėjas pardavė atitinkamo nominalo banknotą už atitinkamą kainą, kurią sutiko sumokėti pirkėjas. Kitaip sakant, kaina nustatoma rinkos principu“, – kalbėjo dr. V. Tauraitė.
Tačiau gyventojai turėtų įsidėmėti, kada toks investavimas gali būti netvarus.
„Jeigu nominali banknoto vertė nesutampa su realia banknoto verte (už kurią pirkėjas įsigijo atitinkamo nominalo banknotą), tai vertinti ekonominio tvarumo prasme reikėtų atsargiai ir atsakingai.
Investavimo kontekste gana maža rizika pasižymi tokios investavimo priemonės, kaip indėlis, valstybių obligacijos. Kita vertus, tokių investavimo priemonių grąža yra sąlyginai nedidelė, lyginant su kitomis galimomis investavimo priemonėmis“, – vertino ekonomistė dr. V. Tauraitė.
Patarė, kaip saugoti kolekcines monetas
Lietuvos banko atstovai rekomenduoja kolekcines monetas saugoti originaliose pakuotėse (skaidriose kapsulėse, reprezentacinėse dėžutėse ir kt.) patalpose, kuriose palaikoma 18–23 laipsnių temperatūra ir 45–55 proc. santykinė oro drėgmė.
„Negalima jų laikyti drėgnose, blogai vėdinamose, nešildomose patalpose, ant karštų paviršių ar netoli stiprių šilumos šaltinių. Drėgmė, temperatūros svyravimai, dulkės ir užterštas oras skatina monetų paviršiaus oksidaciją.
Monetos, pagamintos iš tauriųjų metalų (pvz., aukso ir sidabro) arba kitų metalų ir jų lydinių, yra neatsparios mechaniniams pažeidimams, todėl nerekomenduojama monetų išimti iš kapsulių, nes jų paviršius ir forma gali būti apgadinti (atsirasti įbrėžimų, įmušimų, įlenkimų ir kt.). Dėl to sumažėja dirbinių numizmatinė vertė“, – vardijamos rekomendacijos.
Jei vis dėlto tenka monetą išimti iš kapsulės, Lietuvos banko atstovų teigimu, reikėtų mūvėti specialias pirštines, imti ją tik už briaunos. Negalima monetos laikyti ant delno, dėti ant stiklo, plastiko, kitų kietų, nešvarių ir drėgnų paviršių.
Be to, Nerekomenduojama monetų ilgai laikyti ne kapsulėse, kadangi kai kurie metalai ir jų lydiniai nėra atsparūs ilgalaikiam tiesioginių saulės spindulių poveikiui. Sidabro ir jo lydinių dirbiniai jautrūs žmogaus prakaitui ir aplinkai, kurioje yra sieros ar chloro junginių (pvz., guma, odos dirbiniai ir kt.). Gaminio paviršius gali patamsėti. Aukso ir auksuotiems dirbiniams kenksmingas gyvsidabris ir jo druskos, kurių galima aptikti kosmetikoje. Ant gaminių paviršių gali atsirasti baltų dėmių.
