Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 035 EUR ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 3,5 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 846,7 EUR ir padidėjo 3,7 proc. Atotrūkis tarp abiejų regionų pasiekė apie 188,3 EUR.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo visose apskrityse – nuo 3,1 proc. Telšių iki 4,9 proc. Šiaulių.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią – 1 035 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 736,4 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Tačiau žvelgiant į atskiras savivaldybes matyti, kad mažiausios algos mokamos Kalvarijose (639 Eur), Zarasuose (655 Eur), Šalčininkuose (669 Eur). Didžiausios algos mokamos trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Kaune (939 Eur), Klaipėdoje (973 Eur), Vilniuje (1069 Eur). Išsamūs kiekvienos savivaldybės duomenys pateikti straipsnio apačioje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 11 proc. – Vilniaus apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,7 iki 10,6 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Darbo užmokestis antrąjį ketvirtį daugiausia augo Jurbarko rajono savivaldybėje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 0,4 proc. Elektrėnų iki 7,2 proc. Jurbarko rajono.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 069,4 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 142,7 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (639,3 EUR) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 430,1 EUR).
Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 0,2 proc. Pagėgių iki 15,5 proc. Neringos, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,5 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius antrąjį ketvirtį labiausiai augo Šiaulių apskrityje
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, augo visose apskrityse. Labiausiai darbuotojų skaičius padidėjo Šiaulių apskrityje – 1,4 proc.
2018 m. antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo daugumoje (48) savivaldybių – nuo 0,1 iki 10,1 proc., kitose – sumažėjo nuo 0,1 iki 0,8 proc.
Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo trijose apskrityse (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) – nuo 0,9 iki 2,3 proc., kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 iki 5,1 proc.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 19 savivaldybių, labiausiai – 8,2 proc. – Jurbarko rajono savivaldybėje, likusiose sumažėjo, išskyrus Šilalės ir Šalčininkų rajonų savivaldybes, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius beveik nekito.
