Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
Geopolitinė Rusijos ir Ukrainos konflikto rizika šią savaitę dar labiau nutolo nuo galimybių mažėti – po Europos Sąjungos (ES) sankcijų, kuriomis apribotos finansavimosi galimybės keletui su Rusijos valdančiaisiais sluoksniais susijusių bankų, Rusija paskelbė prekybos karą sankcijas palaikiusioms valstybėms.
Embargas maisto prekių importui iš ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos reiškia potencialius praradimus visoms suinteresuotoms pusėms: maisto prekių gamintojai praras svarbią, o kai kurie – svarbiausią eksporto rinką, Rusijos vartotojai turės tenkintis mažesne maisto produktų paklausa.
Kol kas ES institucijos nepateikė oficialios reakcijos ir teigia skaičiuojančios galimą žalą, tačiau pirmieji skaičiai išties yra aiškūs. Rusija iš ES importuoja maisto produktų, kurių vertė sudaro apie 12 mlrd. eurų ir tai yra daugiau nei 40 proc. viso Rusijos maisto produktų importo. Tiesa, sankcijų vertė bus mažesnė, nes kai kuriems produktams draudimas negalios (vynui, alyvuogių aliejui, kūdikių maistui, kavai ir pan.). Įtaka kitoms sankcijose išvardintoms šalims bus gerokai mažesnė. Vakarykštis sankcijų paskelbimas sukrėtė finansų rinkas visame pasaulyje ir, be abejo, pačioje Rusijoje.
Sankcijos yra paskelbtos metams, tačiau Rusija pasilieka galimybę jas atšaukti, jei situacija pasikeistų. Per anksti kalbėti, kaip ir kada situacija išties gali pasikeisti. Mat yra manančių, jog ES atšauks savo sankcijas Rusijos bankams po kelių mėnesių ir tai leistų tikėtis tokio paties atsakomojo žingsnio iš Rusijos pusės. Tačiau jei sankcijos užsitęs ilgiau, jos be jokios abejonės turės rimtų neigiamų padarinių ne tik ES, bet ir pačios Rusijos ekonomikai.
Po naujienų krito į žemumas
Rusijos finansų rinkos šią savaitę vėl nusirito iki kovo mėnesį matytų žemumų – „Micex“ akcijų indeksas nuo metų pradžios yra nukritęs 11 proc., RTS akcijų indeksas, denominuotas JAV doleriais, nuo metų pradžios yra nukritęs 20 proc. Rusijos rublis prieš eurų ir JAV dolerių krepšelį vien per šią savaitę nukrito 2 proc., nuo metų pradžios rublis yra praradęs 9 proc.
Klampins ekonomiką
Rusijos centrinis bankas liepos 25 d. dar kartą pakėlė bazinę palūkanų normą (nuo 7,5 iki 8 proc.), o Rusijos vyriausybės obligacijų pajamingumai reikšmingai kyla, signalizuodami apie augančią Rusijos riziką (13 m. trukmės obligacijų pajamingumas šią savaitę priartėjo prie 10 proc.). Galbūt eiliniam Rusijos gyventojui šie pokyčiai nė motais, tačiau sankcijoms užsitęsus net ir jis pajus jų įtaką. Pirmiausia, augs maisto produktų kainos ir tai neišvengiamai augins infliaciją, kuri, tikėtina, ne tik laikysis virš 7 proc., bet artės 8 proc. link. Tai neleis centriniam bankui atlaisvinti pinigų politikos, taigi, palūkanos išliks aukštos ar net bus dar didinamos. Tai reiškia vis brangesnį skolinimąsi tiek gyventojams, tiek įmonėms ir galiausiai ekonomikos, kuri ir taip buksuoja, stabdymą.
Dar vienas, tiek Rusijos ekonomikai, tiek ir Rusijos rinkų indikatoriams svarbus, tačiau tarsi praslydęs pro visų akis, veiksnys yra atnaujintas JAV naftos eksportas. JAV kone 40 metų naftą išgaudavo vien savo reikmėms, ir tik dabar vėl atnaujina savo eksportą. Šis veiksnys kartu su kitomis priežastimis jau dabar smukdo naftos kainą. Žinant, kad Rusijos biudžetas yra itin priklausomas nuo naftos kainų lygio, tai yra dar vienas svarbus parametras, vertinant Rusijos ekonomikos perspektyvas.
Visi šie išvardinti veiksniai turės neigiamos įtakos rublio kursui, kuriam šiuo metu prognozuojama vienintelė kryptis – silpnėjimo. Silpnėjantis rublis, tiesa, yra palankus Rusijos naftos ir dujų sektoriui, nes šio sektoriaus eksporto pajamos yra denominuotos JAV doleriais. Taigi, kuo rublis silpnesnis, tuo labiau auga eksporto pajamos rublių išraiška.
