2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, daržovių kainų sumažėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų, tabako gaminių, paramedicinos paslaugų, aliejaus ir riebalų, dujų, atostogų išvykų kainų padidėjimas.
Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., o paslaugų – padidėjo 1,5 proc. 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės daržovių kainos sumažėjo daugiausia. Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 8,2 proc.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą kainų pokytį (kainos padidėjo 0,4 proc.) nulėmė 2,5 proc. tabako gaminių kainų padidėjimas bei 0,4 proc. – vyno ir vyno produkcijos, po 0,3 proc. – alaus ir spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas.
Nors liepos mėn. kainos sumažėjo, 2017 m. liepos mėn. metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 3,9 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, degalų ir tepalų, tabako gaminių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas bei daržovių, farmacijos gaminių, elektros energijos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,3 proc., paslaugų – 5,5 proc.
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 0,4 proc., o rinkos kainos padidėjo 4,6 proc.
Analitikė: kainų augimas darosi nebe sveikas
DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad įsibėgėjanti infliacija dar labiau klibina ir taip aptrupėjusius gyventojų gerovės pamatus šalyje ir prisideda prie paskatų „balsuoti kojomis“. O nemažiau neramina verslo konkurencingumo tvarumas tarptautinėje arenoje ilgesnio laikotarpio perspektyvoje.
„Teoriškai, santūri infliacija (2-3 proc. ribose, priklausomai nuo ūkio brandos) vertinama teigiamai. Tai ekonomikos plėtros variklis, verčiantis stengtis ir įdarbinti pinigus, o ne laukti rankas sudėjus, kol jų vertė išaugs savaime, kaip neseniai galėjome stebėti defliacijos sąlygomis. Vis tik šiandien Lietuvoje stebimas kainų augimas darosi nebe sveikas. Liepos mėnesį net 3,9 proc. pasiekusi Lietuvos metinė infliacija sparčiausia Europos Sąjungoje ir, priešingai nei bando įtikinti spekuliacijos viešojoje erdvėje, alkoholio akcizo padidinimas čia niekuo dėtas. Tą įrodo bazinės infliacijos indeksas, į kurį nėra įtraukiamos energijos, maisto ir alkoholinių gėrimų kainų komponentės, pagal kurį taip pat pirmaujame ES.
Pagrindinis kainas Lietuvoje šokdinantis veiksnys – brangstančios paslaugos. Toks neslopstantis paslaugų brangimas puikiai atspindi įtampą darbo rinkoje, nes paslaugos vertėje darbo kaštai sudaro itin reikšmingą dalį“, - nurodo ji. Pasak analitikės, atlyginimų-infliacijos spiralė – Lietuvai nėra nauja diagnozė. Toks užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos darbdavius kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai, stebėtas 2006-2008 m., o pastaruoju metu stebima intensyvėjanti kvalifikuotų darbuotojų medžioklė.
„Didžiausia problema ta, kad sustabdyti įsisukusią atlyginimų-infliacijos spiralę yra ypatingai sunku neturint savos pinigų politikos svertų bei vykdant politiniams, o ne ekonominiams ciklams paklūstančią fiskalinę politiką. Kuo gali visa tai baigtis, galime numanyti vadovaudamiesi nesena patirtimi – 2009 m. nuosmukį Lietuva pasitiko „apsiginklavusi“ dviženkle infliacija ir prarastomis konkurencingumo pakopomis“, - prideda ji.
Indrė Genytė-Pikčienė komentare rašo, kad be kaštų infliacijos Lietuvoje kainas aukštyn tempia ir didėjanti paklausa. Gyventojai skundžiasi „žvėriškomis“ kainomis, bet vartojimo apimtys (palyginamosiomis kainomis) ne tik kad nemažėja, bet sparčiai auga.
„Pirmąjį šių metų pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta, atmetus kainų pokyčio įtaką, buvo maždaug 6 proc. didesnė nei prieš metus. Tokį augimą lėmė prekyba ne būtiniausiomis, o laisvalaikio, kultūros, informacinių technologijų, būsto įrangos, ar net prabangos prekėmis. Pirkėjų neatbaido net ir tai, kad pagal Eurostat duomenis avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje jau viršija ES vidurkį – mažmeninės prekybos apyvartos šiomis prekėmis per metus išaugo net 6,5 proc. Tuo tarpu pirmojo būtinumo produkcijos, pavyzdžiui, maisto, apyvartos praktiškai neaugo“, - komentuoja ji.
Analitikė padaro išvadą – vienas iš efektyvesnių būdų pažaboti kainų augimą – pagaliau pamiršti toli gražu atsipalaiduoti neleidžiančią mantrą „dirbk, pirk, mirk“ ir mažiau vartoti, teikti pirmenybę kokybei, o ne kiekiui, ieškoti būdų prikelti kokybišką, bet jau patarnavusį daiktą ar drabužį naujam gyvenimui, vietoj naujos prastesnės kokybės masinės gamybos pamainos.
„Šis receptas po truputį plinta Vakarų šalyje, mes taip pat būsime priversti netrukus išaugti perteklinio vartojimo vystyklą“, - mano ji.
Lietuvos bankas paaiškino, kodėl kainos Lietuvoje auga sparčiau nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė nurodo, kad sparčiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje augančią infliaciją galima paaiškinti keliomis priežastimis.
Pirmiausia, spartesnis kainų kilimas Lietuvoje visų pirma yra susijęs su vidaus veiksniais.
„Pavyzdžiui, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 proc. punkto. Kartu šie veiksniai bene ketvirtadaliu prisidėjo prie bendrosios infliacijos lygio“, - komentuoja ji.
Pastebima, kad maisto produktų kainos Lietuvoje kilo kur kas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje vartotojai už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus liepos mėn. mokėjo vidutiniškai apie 2, o Estijos ir Latvijos – vidutiniškai apie 6 proc. daugiau nei prieš metus.
„Palyginti su kaimynais, mūsų šalyje mažiau brango žuvis, aliejaus ir riebalų produktai. Be to, išsiskyrė daržovių ir vaisių kainos, kurios Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį mažėjo, o Latvijoje ir Estijoje augo. Pieno produktai, palyginti su praėjusių metų liepos mėn., Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 6, Estijoje – apie 9, o Latvijoje – apie 11 proc.“, - analizuoja I. Skačkauskaitė.
Toliau I. Skačkauskaitės komentare rašoma, kad ilgą laiką visose Baltijos šalyse elektros, dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir kitos valstybės reguliuojamos kainos lėtino infliacijos didėjimą, tačiau antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse bendras šių paslaugų kainų indeksas pradėjo didėti.
„Lietuvoje šias kainas kėlė birželio mėn. padidintas PVM tarifas šilumos energijai bei kur kas mažiau nei prieš metus pingančios dujos. Pagal naujausius Lietuvos Vyriausybės mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus, tikėtina, kad rudenį PVM tarifas šilumos energijai sumažės, taigi, administruojamosios kainos turėtų kilti lėčiau“, - prideda ji.
Kita priežastis, išskirianti Lietuvą, paslaugų brangimas. Šios brangsta daug sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje.
„Paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio dinamika. Kadangi darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, bendras paslaugų kainų augimas taip pat yra didesnis. Vis dėlto, palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, kai kurios paslaugų kainų komponentės ypač išsiskiria: mūsų šalyje antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo keleivių skraidinimo paslaugų kainos, o Estijoje ir Latvijoje ši paslauga per tą patį laikotarpį atpigo. Restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Tikėtina, kad tai yra netiesioginis padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis“, - teigia ji.
Vis dėlto, Lietuvos banko ekonomistė prognozuoja, kad kitąmet infliacija turėtų sumažėti. Tai lems nustojusios kilti pasaulinės naftos kainos, taip pat nėra numatoma taip sparčiai kaip šiemet didinti akcizų tarifų, be to tikimasi lėtesnio darbo užmokesčio kilimo.
„Prognozuojant maisto kainas, kitąmet, pastebėtina, kad ir toliau yra nemažai rizikų, susijusių su tolesniu jų didėjimu. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo. Tai turės poveikį ir vartotojų maisto kainoms Lietuvoje. Kita vertus, kol kas tikimasi, kad žemės ūkio derlius šiemet bus gausesnis nei pernai, o tai maisto kainas turėtų mažinti“, - komentuoja ji.
