Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau. O pavyzdį pateikiant rezultatus reikėtų imti iš estų.
„Jie dirbtina pagražina rezultatus, kad reitinguose atrodytų geriau. Pavyzdžiui, praeitais metais išplatino pranešimą, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų imigracija didesnė už emigraciją. Bet taip yra dėl to, kad jie pakeitė tyrimo metodologiją ir prie piliečių įskaitė tuos žmones, kurie laikinai dirba Estijoje“, – tv3.lt portalui sako ekonomistas Ž. Mauricas.
Žmonių gerovės reitingas: Lietuvai itin aukšta vieta
Bostono Konsultacinė grupė (angl. Boston Consulting Group, BCG) kiekvienais metais tiria 162 šalis ir sudaro „Tvarios ekonomikos plėtros vertinimą“ (angl. SEDA). Norint nustatyti šalies gyventojų gyvenimo kokybės lygį, nepakanka žiūrėti tik į šalies turimą turtą. Viduriniuosiuose Rytuose esančios šalys yra turtingos naftos resursais, tačiau nuo Vakarų gali atsilikti žmogaus teisėmis, išsilavinimu ir stokoti kitų, žmonėms reikalingų paslaugų.
Šiame reitinge nustatant žmonių gerovę atsižvelgiama į šalies ekonomiką, investicijas ir tvarumą. Į ekonomikos vertinimą įeina žmonių atlyginimai, nedarbo lygis ir ekonominis stabilumas (infliacija, BVP). Investicijomis matuojama infrastruktūra (informacinės ir komunikacinės technologijos, vanduo, transportavimas, sanitarinės sąlygos), švietimas (kokybė ir prieinamumas) ir sveikata (sergamumas, mirtingumas, priėjimas prie sveikatos apsaugos). Tvarumu apibrėžiama uždarbio pasiskirstymas ir lygybė, visuomenės pilietiškumas (lyčių lygybė, pilietinis aktyvumas), valdžia (vyriausybės veiksmingumas, skaidrumas, laisvumas) ir aplinkos apsaugos įstatymai. Iš viso BCG ištyrė apie 50 tūkst. duomenų.
Pirmosios vietos nuo 2012 metų neapleidžia Norvegija, surenkanti maksimumą – 100 balų. Jai iš paskos seka Šiaurės Europos šalys bei kitos išsivysčiusios šalys. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) atsiduria 19 – oje vietoje, daugiausia dėl didelės pajamų nelygybės ir sunkesnio prieinamumo prie sveikatos apsaugos ir švietimo.
Lietuva iš 162 šalių – 32 vietoje. Lentelėje pateikiami kai kurių šalių įvertinimai. Iš skirtų balų matyti, kad Lietuva panaši ne tik į kaimynines šalis, bet ir pietines Europos šalis: Ispaniją, Italiją, Portugaliją.
Į viršų „ištempė“ investicijos
Žvelgiant į kiekvieną vertintą sritį atskirai, matyti, kad Lietuva didžiausią pažymį gavo investicijų srityje. Čia vertintas technologijų ir komunikacijų sektorius, švietimas bei sveikatos apsauga. Šioje srityje Lietuvai parašyti 83 balai.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, kad nors ir į reitingus žiūrima formaliai ir tai yra labiau realios situacijos supaprastinimas, statistika leidžia išryškinti tam tikras ekonomines ir socialines sritis.
„Lietuva dažnai atsiduria aukščiau pagal aukštojo mokslo reitingą todėl, kad pas mus didžiausias aukštąjį mokslą baigusiųjų studentų skaičius, tačiau kokybę pamatuoti – sunkiau. Bet kuriuo atveju reikia sutikti, kad Lietuva atrodo daug geriau nei Portugalija, kur vos ne trečdalis jaunimo baigia tik vidurinę mokyklą ir nieko nesimoko. Tačiau gal reitingo tikslas ne realią situaciją rodyti, bet potencialią, kokia galėtų būti, jei statistika atitiktų realų gyvenimą“, – sako Ž. Mauricas.
Jis taip pat pamini, kad ir sveikatos apsaugoje turime iššūkių – vokeliai, ilgos eilės, tačiau tokių iššūkių turi ir kitos šalys. Jo nuomone, reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuva bent statistiškai atrodo neblogai.
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, iš pirmo žvilgsnio Lietuva investicijų prasme yra pakankamai sėkminga valstybė, tačiau šiuo metu investicijų srautas yra prigesęs. Didelis balas išlieka todėl, kad ir kitose šalyse investicijos sumažėjusios dėl vieno ar kito neapibrėžtumo.
„Švietimo prieinamumas formaliai yra didelis, nes daug žmonių turi aukštąjį mokslą, bet nemanau, kad galėtume pasididžiuoti savo rezultatais. Universitetai nyksta ir praranda studentus, šie ieško geresnės studijų kokybės ir renkasi užsienio universitetus. Sveikatos apsaugoje taip pat yra problemų, reikėtų būti labai dideliu optimistu, jog taip aukštai įvertinti“, – sako ekonomistas G. Nausėda.
Būtent šios sritys ir ištempė Lietuvą į 32 vietą. Nes daug prastesni balai skirti ekonomikos ir tvarumo srityse. Atitinkamai 53.5 balų ir 67.5 balų. Ekonomikos sritis atkleidė infliacijos, atlyginimų problemas, o tvarumo srityje įvertintas valdžios veiksmingumas.
Ekonomistas G. Nausėda pabrėžia, kad nedarbas nėra didelė problema Lietuvoje, egzistuoja tik struktūrinis nedarbas, kuomet darbdaviai negali rasti darbuotojų, tinkančių tam tikroms pozicijoms užimti.
„Atlyginimai – aiški istorija. Pagal jų lygį tikrai esame labai toli gale ir nominuojami treti nuo galo ES, paliekant rumunus ir bulgarus. Tai sietina ir su šešėlinio atlyginimo didele dalimi, bet tai menka paguoda, nes tokiuose tyrimuose vadovaujamasi oficialia statistika, neskaičiuojama kiek žmonės dar ir vokeliuose uždirba. Dėl to ir vertinimas automatiškai žemas“, – sako ekonomistas.
G. Nausėda teigia, kad vertinant socialinę atskirtį Lietuvoje matyti paradoksas. 90 proc. atlyginimų yra maži arba labai maži.
„Ta atskirtis galbūt susidaro dėl kapitalo pajamų. Yra žmonių dirbančių samdomąjį darbą, bet gyvenančių iš kapitalo pajamų. Yra disproporcija tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo, tad tie žmonės ir nedidelius mokesčius moka į valstybės biudžetą. Pasinaudodami įvairiomis lengvatomis arba manipuliuodami savo buhalterine apskaita, susidaro milžiniškas kapitalo pajamas, nors žmonių atlyginimas mažas“, – sako ekonomistas.
Vertinant valdžios veiksmingumą jis teigia, kad yra pasiskirstymas per skirtingas sritis, vienose sprendimai priimami demokratiškai ir adekvačiai, kitose mažiau.
„Bet pagal korupcijos lygį, deja, pirmaujame. Taip pat yra biurokratizacijos tam tikrų. Žvelgiant į valdininkų skaičių tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje tikrai padėtis prastėja, nes gyventojų skaičius mažėja, o valdymo aparatas iš inercijos toliau pučiasi“, – komentuoja G. Nausėda.
