COVID-19 pandemija privertė daugelį šalių daugiau skolintis, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog daugelis jų jau susiduria su didelio įsiskolinimo pavojumi arba jis joms gresia dėl didėjančios pasaulinės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų.
„Nerimauju dėl įsiskolinimo lygio, nerimauju dėl atskirų šalių“, – žurnalistams kalbėjo D. Malpassas.
„Vien 2022 metais kai kuriose skurdžiausiose šalyse turėjo būti sumokėta apie 44 mlrd. JAV dolerių <...> skolos aptarnavimo mokesčių – tai daugiau nei užsienio pagalbos srautai, kurių tos šalys galėtų tikėtis“, – teigė jis.
„Šiuo metu esame, manau, penktosios skolų krizės bangos sūkuryje“, – teigė Pasaulio banko vadovas.
Likus kelioms dienoms iki pinigų politikos formuotojų susibūrimo Vašingtone, kur vyks TVF ir Pasaulio banko metiniais susitikimai, D. Malpassas paragino kreditorius ir skolininkus užtikrinti „radikaliai daugiau skaidrumo“ įsiskolinimo lygio klausimais.
D. Malpassas jau seniai ragino Kiniją – pagrindinę mažas pajamas gaunančių šalių kreditorę, – būti atviresne skolinimo klausimais ir aktyviau stengtis restruktūrizuoti skolą – šis procesas kol kas sunkiai įgauna pagreitį.
Pasaulio banko vadovas išsakė savo komentarus sunkiu pasaulio ekonomikai metu, kai sparčiai auga infliacija ir didinamos palūkanų normos, o tai kelia grėsmę, jog sunkumai gali įsitvirtinti visame pasaulyje ir sužlugdyti atsigavimą.
Kai kurie stebėtojai perspėjo, kad agresyvus palūkanų normų kėlimas didžiosiose ekonomikose gali sukelti pasaulinį nuosmukį, tačiau pinigų politikos formuotojai teigia, kad leisti įsitvirtinti aukštai infliacijai būtų dar blogiau.
„Labai svarbu tuo metu, kai susiduriame su šiomis finansinėmis krizėmis besivystančiame pasaulyje, pripažinti didžiulę išsivysčiusių ekonomikų svarbą atkuriant augimą ir pereinant prie spartesnio augimo aplinkos“, – ragino D. Malpassas.
Besivystančioms šalims taip pat reikia daugiau kapitalo srautų, ir nors Pasaulio bankas plečia pagalbą šalims, jos „paprasčiausiai nepakanka“, teigė jis.
Pasaulio banko duomenimis, nuo 1970 metų pasaulio ekonomikoje stebėtos keturios skolų kaupimosi bangos, kurios paprastai sukėlė finansų krizes daugelyje besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalių.
