„Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.
Prancūzija ir kitos didžiosios Europos Komisijos narės ragina parengti visos ES mastu taikytinus sprendimus dėl energetikos krizės, kurią itin pagilino karas Ukrainoje, kai svarbi gamtinių dujų tiekėja Rusija užsuko dujų čiaupą blokui.
Kritikai baiminasi, kad didelis įsiskolinimas susilpnins tokias bloko galiūnes kaip Vokietija – didžiausią ES ekonomiką, kurios pramonė ilgą laiką buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų, – ir, atitinkamai, iškraipys bendrąją rinką.
Visgi O. Scholzas tvirtino, kad Vokietijos planuojamos priemonės, įskaitant elektros kainų viršutines ribas, yra pateisinamos siekiant padėti piliečiams ir įmonėms susidoroti su milžiniškomis sąskaitomis už dujas ir elektrą.
„Kainos turi mažėti“, – sakė jis žurnalistams, dalyvaudamas konferencijoje kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte.
Paklaustas, ar Vokietija tokiu žingsniu nedemonstruoja solidarumo su kolegomis iš ES trūkumą, O. Scholzas atsakė, kad kitoms šalims būtų naudingos didžiulės investicijos į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus Vokietijos uostuose.
Vokietija kuria šiuos importo pajėgumus „ne tik Vokietijai, bet ir daugeliui mūsų kaimynų Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje ir už jos ribų“, sakė jis.
„Nesusipratimas“
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris antradienį per derybas Liuksemburge taip pat pamėgino nuraminti savo kolegas ES dėl Berlyno energetikos planų.
„Įvyko nesusipratimas <...>. Mūsų paketas<...> yra proporcingas, jei lygintume Vokietijos ekonomikos dydį ir pažeidžiamumą“, – sakė jis.
„Naudojamės savo ekonomine jėga, kad apsisaugotume“, – pridūrė ministras.
Ir Ch. Lindneris, ir O. Scholzas pabrėžė, kad 200 mlrd. eurų fondo lėšomis paramos priemonės bus finansuojamos iki 2024 metų, „taigi parama vyks ne tik trumpu laikotarpiu“, pažymėjo kancleris.
Vokietijos atstovai buvo priversti aiškintis, kai du Europos Komisijos nariai sukritikavo Vokietijos planą, išreikšdami retą priekaištą savo atstovaujamos institucijos vardu galingiausiai bloko narei.
Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas ir ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni (Paolo Džentilonis) pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo, ir paragino parengti „bendras europines priemones“, kuriomis bloko šalims būtų padedama lygesnėmis sąlygomis atlaikyti energijos kainų kilimą.
Kaip pavyzdį, Komisijos nariai paminėjo priemonę SURE, kurią ES pradėjo įgyvendinti per koronaviruso krizę ir pagal kurią valstybėms narėms buvo palankiomis sąlygomis teikiamos ES paskolos trumpalaikio darbo schemoms ir panašioms priemonėms finansuoti.
„Tai, ką mes padarėme su šiuo SURE mechanizmu pandemijos metu, buvo įdomus pasiūlymas. Jis pagrįstas paskolomis. Ir aš manau, kad tai gali būti realus sprendimas“, – pažymėjo P. Gentiloni.
Minėta programa buvo mažiau ambicinga nei istorinė 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos priemonė, pagal kurią 27 ES valstybės narės kartu skolinosi, kad išgelbėtų bloko ekonomiką.
Fiskalinis konservatorius Ch. Lindneris atmetė bet kokią programos, kuri būtų panaši į pandeminį ekonomikos gelbėjimo paketą, idėją.
Berlyne O. Scholzas ir M. Rutte taip pat užsiminė, kad dar per anksti svarstyti apie naujas bendras paskolas, nes atkreipė dėmesį, kad didžiulės lėšos iš ekonomikos atkūrimo fondo po COVID-19 pandemijos dar nėra išnaudotos.
