Vis dėlto, jei nemažą dalį ilgapirščių ir pavyksta pastebėti, pagal atnaujintą Administracinių nusižengimų kodeksą jų nėra galimybės nubausti, sako prekybininkai.
Vagia ir dešras
„Iki“ prekybos tinklo atstovė Vaida Budrienė neslepia, kad užsidarius prekybos centrams, vagys, kurie „specializavosi“ drabužių, darbo įrankių vagystėmis ir panašiai, susikoncentravo į maisto prekių parduotuves.
„Su kauke ir dar galvos gobtuvu drąsiai eina į prekybos salę, bando paimti tai, ko jiems reikia ir išnešti lauk.
Egzistuoja daug grupuočių, kurios „specializuojasi“ ir į vagystes iš parduotuvių žiūri kaip į verslą. Tačiau padaugėjo ir pavienių vagiančių asmenų“, – sako V. Budrienė.
Atstovės teigimu, pagrindiniu ilgapirščių grobiu karantino metu tapo stiprūs ir brangūs alkoholiniai gėrimai, vytinos, rūkytos dešros, skutimosi priemonės, kosmetika, šokoladai, kava.
„Lyginant alkoholio vagystes šių metų pirmais mėnesiais su praeitų metų sausio – vasario mėnesiais, vagiama maždaug trečdaliu daugiau.
Vagys užtikrinčiau jaučiasi dėl kaukių dėvėjimo, be to, nebaudžiamumo, mat pasikeitus administracinių nusižengimų kodeksui (2015 m. ir 2018 m.) už iki 150 eurų kainuojančių prekių vagystę nebegresia niekas, išskyrus administracinę baudą.
O jeigu asmuo neturi savo vardu jokio registruoto turto ir oficialių pajamų – jam niekas negresia“, – atkreipia dėmesį V. Budrienė.
Parduotuvės atstovė pasakoja, kad „senoviškų“ būdų kaip antai bandyti slėpti po skvernu ar panašiai mažėja – dažniausiai vagys apsižiūri, ar nėra salėje apsaugos darbuotojo ir tiesiu taikymu su kuprinėmis ar be eina prie reikalingų lentynų, krauna į tašes, kiša į vidinę kišenę ar tiesiog su preke rankoje išeina iš parduotuvės.
„Grupuotės, kurioms tokios vagystės tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tiesiog susiranda supirkėjus, susitaria dėl realizacijos, gauna užsakymus kokių prekių reikia, sudaro maršrutus ir pasidalina vaidmenimis“, – pasakoja V. Budrienė.
Pokyčio nejaučia
Visgi intensyvesnes vagystes jaučia ne visi prekybos tinklai. „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, reikšmingų pokyčių dėl vagysčių intensyvumo tinklas nėra pastebėjęs.
„Parduotuvėse esame pasamdę papildomų apsaugos darbuotojų, kurie reguliuoja pirkėjų srautus bei kartu prisideda ir prie papildomo apsaugos stiprinimo“, – paaiškina L. Skersytė.
O štai prekybos tinkle „Maxima“ pastebimas tik per miestus „keliaujančių“ vagių ir grupuočių nusikalstamumas – vagystes daugiau atlieka „vietiniai“, tie patys, asmenys.
„Apsauginės kaukės ilgapirščiams suteikia drąsos atviroms vagystėms. Ypač padažnėjusios karantino metu yra alkoholinių gėrimų vagystės – vagiama po kelis butelius iš karto. Pavogtus alkoholinių gėrimus yra lengviausia perparduoti net ir šiuo laikotarpiu“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Kad dėl vagysčių „niekas per daug nepasikeitė“ sako ir tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.
„Yra tų vagių aktyvesnių, dėl kaukių galbūt daugiausia. Apskritai niekas per daug ir nepasikeitė – vagia brangesnius daiktus, kuriuos galima lengviau realizuoti ir kuriuos lengviau paslėpti. Tai kažkokie alkoholiniai gėrimai ir panašūs daiktai, atitinkantys šituos parametrus“, – detalizuoja atstovas.
Visgi, kaip prideda D. Ryliškis, vagiančių asmenų yra kelios kategorijos.
„Yra tie „profesionalūs“ vagys, yra apsvaigę žmonės – tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio, yra ir atsitiktiniai vagys.
Bet šiaip parduotuvėse yra apsaugos darbuotojai, yra kameros, salės darbuotojai, apskritai, darbuotojų kolektyvas – tai dažnai būna, kad pamato ir darbuotojai, jei kažkas vyksta“, – prideda D. Ryliškis.
Sudėtinga atpažinti
Kad karantino laikotarpiu vagys tapo aktyvesni jaučia ir prekybos tinklas „Rimi“. Atstovės Renatos Keršienės teigimu, viena to priežasčių ta, kad karantino metu uždarytos lieka kitos prekybos vietos bei, neabejotinai, įtakos turi ir kaukių dėvėjimas.
„Vagys tampa drąsesni. Jei jų nepavysta sulaikyti nusikaltimo vietoje, vėliau ir policijai, ir prekybos centrų apsaugos darbuotojams dėl kaukių dėvėjimo kyla sunkumų juos atpažinti. Vis tik didžioji dalis vagių yra sulaikoma, todėl atsakomybės jie neišvengia“, – patikina atstovė.
R. Keršienė pasakoja, kad dalį vagystes įvykdančių asmenų sudaro asocialūs asmenys.
„Šiuos identifikuoti paprasta. Vis tik kita dalis nusikaltimus vykdančiųjų nieko neišsiskiria iš aplinkinių – jie ir išvaizda, ir elgesiu atrodo kaip ir dauguma pirkėjų, atskirti ir identifikuoti juos pagal kažkokius bruožus sudėtinga“, – neslepia tinklo atstovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pandemijos metu alkoholio vagysčių skaičius išaugo maždaug penktadaliu – tam įtakos turi net ir pandemijos sąlygomis gan paprasta alkoholio realizacija.
„Prevencijos tikslais dirbama individualiais sektoriais – tiek techninėmis priemonėmis, tiek apsaugos darbuotojai atidžiai stebi prekes, kurios gausiau vagiamos.
Apsaugos darbuotojai gali paprašyti pirkėjų atsegti kuprinę ar rankinę ir parodyti didesnių kuprinių ar rankinių turinį. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su policija“, – prideda R. Keršienė.
Statistikoje neatsispindi
Tuo metu Lietuvos policija praneša, kad vagysčių iš prekybos rodikliai pastaruosius trejus metus išlieka stabilūs, didėjimas nefiksuojamas. Be to, turimais duomenimis maisto produktai yra vienas iš labiausiai vagiamų objektų, pridedama policijos komentare portalui.
Tiesa, policija renka duomenis tik apie užfiksuotas vagystes, kai ilgapirščiai pagaunami „už rankos“. Kitą dalį vagysčių parduotuvės gali pajusti tik po kurio laiko, kai nusikaltimo beveik neįmanoma įrodyti.
„Daugiausia vagysčių iš prekybos vietų užregistruota didžiuosiuose miestuose, kur koncentruojasi didžiausias prekybos vietų skaičius“, – patikslina Lietuvos policija. Remiantis tikslesniais policijos duomenimis, šiemet fiksuotų vagysčių netgi mažiau – per 2021 m. sausio – kovo mėnesiais užregistruotos 222 vagystės, kai per 2020 m. sausio – kovo mėnesius buvo užregistruotos 322 vagystės.
Policijos atstovai prideda, kad nusikalstamas veikas vykdo labai įvairūs asmenys.
„Priklausomai nuo nusikalstamos veikos, šiuo atveju vagystės, įvykdymo būdo ir individualios situacijos, tai gali būti tiek už šias nusikalstamas veikas teisti asmenys, tiek asmenys, siekiantys pavogtus daiktus parduoti, tiek asmenys atsidūrę socialiniame nepritekliuje ir pan.
Visgi nemaža dalimi atvejų smulkias vagystes vykdo tie patys asmenys. Šiuo metu policija, bendradarbiaudama su prekybos vietų atstovais, aktyviai taiko įvairius veiksmus siekiant identifikuoti sistemiškai iš parduotuvių vagiančius asmenis bei užkirsti kelią tokioms tęstinėms, pakartotinėms veikoms“, – praneša Lietuvos policija.
Policija primena, kad už vagystę gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
