Žemaitijoje, netoli Rietavo esančiame namelio miške „Miško rojus“ savininkė Inga Jocė pasakojo ir juokavo, kad dar prieš dvejus metus pradėjus vykdyti veiklą ji buvo paremta karantino principu, kai apie koronavirusą dar niekas nieko nebuvo girdėjęs.
„Mes nuomojame namelį miške skirtą porai arba šeimai. Čia lankytojai atvyksta ir būna vieni, jie nesutinka daugiau žmonių. Nesutinka netgi mūsų, savininkų, ypač karantino metu. Manau, kad poilsis šiame namelyje yra saugiausias, koks tik gali būti karantino metu.
Koronaviruso pandemijos metu veiklą vykdėme, jos pobūdžio beveik nereikėjo keisti, nes pas mus apsistoję lankytojai neturi kontaktų su kitais žmonėmis“, – pasakojo I. Jocė.
Anot jos, dabartinis Vyriausybės nutarimas piktina, nes žmonės negali išvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės, tai reiškia, kad jie negali atvykti ilsėtis pas mus.
Sodybos savininkė juokauja, kad antradienį Vyriausybė įteisino teleportaciją: „Juk veiklą vykdyti mes galime, tačiau žmonės pas mus atvažiuoti – ne.“
Verslininkės teigimu, pastaruoju metu buvo sunku atlaikyti klientų skambučius. Esą buvo nemažai išankstinių rezervacijų, o dabar žmonės skambina ir piktinasi, prašo grąžinti pinigus, nors mūsų taisyklės, su kuriomis supažindinami klientai, numato kitaip.
„Esame numatę, kad jeigu žmogus atšaukia rezervaciją likus 7 paroms iki atvykimo grąžiname pinigus 100 proc. Jeigu atšaukia likus 4 paroms grąžiname 50 proc. sumos, o jeigu jau v4liau apmokėjimo negrąžiname.
Tačiau suprantame, kad ši situacija yra sudėtinga tiek mums, tiek mūsų lankytojams. Todėl taip pat siūlome alternatyvą – rezervacijos sumą paversti į kreditą, kurį galima išnaudoti lankytojui patogiu metu“, – pasakojo I. Jocė.
Anot jos, valdžia turėtų dar kartą peržiūrėti savo sprendimą ir jį keisti.
„Žmonėms, kurie turi sodybų ar viešbučių rezervacijas turi būti leista išvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės.
Taip pat nereiktų sumesti visų apgyvendinimo paslaugas teikiančių verslininkų į bendrą katilą. Pavyzdžiui, juk mes imamės visų saugos priemonių, vengiame kontaktų, dezinfekuojame patalpas“, – tikino sodybos savininkė.
Sprendimą vertina dvejopai
Apgyvendinimo paslaugas teikiančius verslininkus atstovaujančios asociacijos Vyriausybės sprendimą drausti žmonių judėjimą tarp savivaldybių vertina dvejopai.
Štai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad Vyriausybės sprendimą vertina teigiamai.
„Tačiau sprendimas yra pavėluotas. Dar rugsėjį reikėjo jį priimti. Situacija sudėtinga, sergančių koronavirusu daugėja. Todėl manome, kad žmonių gyvybės yra svarbiau negu vakarėliai sodybose.
Be to, viešbučiai gali priimti lankytojus, kurie gyvena tame pačiame mieste. Ir lankytojų jie šiek tiek turės. Juk yra į Lietuvą atvykusių sportininkų, užsienio svečių. Kiti žmonės viešbučiuose izoliuojasi arba išsinuomoja kambarį ilgesniam laikotarpiui“, – pasakojo E. Šiškauskienė.
Anot jos, jos žinoma, kad verslas patirs ir nuostolių , todėl valdžia turėtų užtikrinti greitesnė pagalbą.
„Kol kas viešbučiai nieko negavo išskyrus atidėtus mokesčius ir paskolų įmokas. Tačiau tikimės, kad pagalbos viešbučiai pagaliau sulauks“, – teigė asociacijos prezidentė.
Kitos, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad Vyriausybės sprendimą sudėtinga suvokti.
„Viena ranka ji leidžia vykdyti veiklą, o kitą – draudžia. Užsakymų šventiniu laikotarpiu kaimo turizmo sodybos turėjo nemažai. Tačiau žmonės sodybas užsisakinėjo tik vienai šeimai. O sodybų savininkai užtikrino saugumą, atskirus įėjimus“, – teigė asociacijos prezidentė.
Anot jos, dabartinis sprendimas leidžia atvykti tos pačios savivaldybės gyventojams, kurioje ir yra įsikūrusi sodybą.
„Tačiau ši paslauga reikalingiausia žmonėms gyvenantiems miestuose, kurie nori pakeisti aplinką ir pabūti gamtoje. O dabar išeina, tad žmonės gyvenantys miestuose ir neturintys nuosavų sodybų yra diskriminuojami. Išvykti gali tik tie, kurie kažkur turi savo sodybas.
Todėl bandysime kalbėtis su Vyriausybe, kad ji savo sprendimą pakeistų. Mes turime juk daug patirties. Žmonės jau priimėme apsistoti dar pirmojo karantino metu. Tad žinome, kaip užtikrinti jų saugumą“, – tikino A. Vaitkuvienė.
Siūlo tartis dėl pinigų grąžinimo ar kitko
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, kad jei paslaugos teikėjas karantino laikotarpiu neteikia paslaugų pagal vartojimo sutartį, vartotojas turi teisę kreiptis į teikėją dėl galimybės atidėti paslaugų teikimą vėlesniam laikui, susitarti dėl kitokių alternatyvų, o nepavykus rasti kompromiso – prašyti nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.
„Pažymėtina, kad kiekvienas konkretus atvejis būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes ir tai, kokią informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo sąlygas ir šių paslaugų atšaukimo sąlygas suteikė paslaugos teikėjas, ar dėl šalyje galiojančių apribojimų viena sandorio šalis galėjo teikti paslaugas, o kita turėjo galimybę šiomis paslaugomis pasinaudoti ir kt.“, – komentavo tarnyba.
Jos atsakyme atkreipiamas dėmesys, kad prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį, paslaugų teikėjas vartotojui privalo suteikti išsamią informaciją, susijusią su paslaugų prigimtimi, teikimo sąlygomis, kaina, teikimo terminais, galimomis pasekmėmis ir kt. (pavyzdžiui, dėl to, kokios yra numatytos pinigų grąžinimo sąlygos).
„Svarbu pažymėti, kad vykdant atlygintinų paslaugų teikimo sutartį turi būti laikomasi kliento interesų prioriteto principo, įtvirtinto Civiliniame kodekse, pagal kurį kliento padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė, o kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra teisė vienašališkai nutraukti sutartį.
Šiuo atveju klientas gali bet kada iki apgyvendinimo pradžios nutraukti sutartį, tačiau privalo sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento“, – paaiškino VVTAT.
Kitaip tariant, paslaugos teikėjas gali reikalauti atlyginti protingas su paslaugos suteikimu susijusias išlaidas, kurias paslaugų teikėjas turi pagrįsti ir įrodyti.
„Taigi, vartotojas turi teisę bet kada nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir atgauti pinigus už nesuteiktas paslaugas, tačiau vartotojas turi atlyginti su paslaugos suteikimu susijusias išlaidas, kurias paslaugos teikėjas privalo pagrįsti“, – nurodė tarnyba.
Ji taip pat priminė, kad vartotojai gali kreiptis ir pareikalauti verslo išnagrinėti konkretų atvejį, o šis per 14 d. įsipareigoja kreipimąsi išnagrinėti ir raštu motyvuotai į jį atsakyti. Nesutikdamas su atsakymu, vartotojas gali kreiptis į VVAT.
