Vyriausybės pasiūlyti Darbo kodekso pakeitimai, įvilkti į „liberalizavimo“ ir „lankstumo“ drabužius, baudžiavos vežimu lietuviams žada ekskursiją į XIX amžių. Vyriausybė teigia beveik susitarusi su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad šie pritartų Darbo kodekso pakeitimams. Pataisos itin nepalankios dirbantiesiems, pensininkams ir šeimoms, auginančioms iki 14 metų amžiaus vaikus.
Siūlo mažiau socialinių garantijųPirmadienį profesinės sąjungos surengė piketą prie Vyriausybės, prieštaraudamos Darbo kodekso pakeitimams, kuriuos siūlo įteisinti Vyriausybė.
Ji jau parengė Darbo kodekso pataisų paketą, kuris netrukus keliaus į Trišalę tarybą, o iš ten į Seimą.
„Lankstesniu“ pavadintą Darbo kodekso pataisų paketą Vyriausybei pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tarp 32 pakeitimo punktų numatoma ne tik įteisinti paprastesnį darbuotojų atleidimą iš darbo, bet ir susiaurinti dirbančiųjų socialinių garantijų ribas.
Didžiausias aistras kelia darbdaviams suteikiama galimybė su darbuotoju sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurių trukmė siektų iki 2 metų. Tokias sutartis būtų galima pratęsti dar 2 metams.
Specialistai neabejoja, kad didžioji dalis darbdavių visiškai atsisakytų neterminuotų darbo sutarčių, o pagal jas dirbantieji pasidarytų labiau pažeidžiami ir mažiau socialiai apsaugoti.
Piktinamasi ir siūlymu, kad asmeniui sulaukus 65 metų, su juo darbo sutartis būtų iš karto nutraukiama. Labiau pažeidžiamos taptų ir šeimos, auginančios iki 14 metų amžiaus vaikus. Tokių šeimų narius būtų galima lengviau atleisti iš darbo, nors dabartinis Darbo kodeksas panašiais atvejais gerokai suvaržo darbdavio galias.
Dar kita pataisa, kelianti pasipiktinimą, yra maksimalus nustatytas terminas išeitinei pašalpai išmokėti. Vyriausybė siūlo, kad atleistam darbuotojui darbdavys privalėtų išmokėti išeitinę pašalpą ne už 6 (kaip yra dabar), o ne daugiau kaip už 4 mėnesius.
Lietuvoje darbo santykiais susieti dirba maždaug 1,4 mln. piliečių.
Kritikuoja net saviškiai
Dar iki pirmadienio ryto Vyriausybė teigė, esą Darbo kodekso priėmimo sąlyga yra didesnė minimali mėnesinė alga (MMA). Iki šiol yra sutarta, kad MMA 50 litų didės nuo šių metų liepos 1 d. (iki 850 litų). Tačiau dar 50 litų ketinama MMA didinti nuo 2013 m. sausio 1 d., bet tik su išlyga, kad Seimas priims Darbo kodekso pataisų paketą, susidedantį iš 32 punktų.
„Jeigu būtų priimtas įstatymų paketas dėl darbo sąlygų, tai tada matytume galimybę nuo sausio 1 dienos didinti MMA iki 900 Lt“, – teigė premjeras A. Kubilius.
Opozicija tokius premjero svarstymus yra pavadinusi šantažu. „Konservatorių Vyriausybė siekia XXI amžiuje Lietuvoje įteisinti vergovę, o pati retorika skamba taip: „Jūs dirbsite dieną ir naktį, jei sutiksite su 50 litų minimalios mėnesinės algos padidinimu“, – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Visagaliu pasijutusį premjerą ramino net TS–LKD vadovai. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, jog darbo santykių liberalizavimo nederėtų sieti su didesne minimalia alga.
Dar griežčiau Vyriausybę sukritikavo ir TS–LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Premjerui esu gana kategoriškai išsakęs, kad MMA didnimas siejamas su Darbo kodekso pataisų projektu yra iš principo neteisingas ir tų dalykų sieti yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – neabejoja J. Razma.
Dalis politikų Vyriausybės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas sieja su A. Kubiliaus siekiu įtikti stambaus kapitalo atstovams.
Rėmėsi Vatikano pavyzdžiu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Gediminas Rainys tikina, kad siūlomos pataisos nepablogins dirbančiųjų situacijos. Pasak jo, Darbo kodekso dauguma nuostatų buvo rašytos sovietmečiu, kai vieninteliu darbdaviu buvo valstybė.
„Tuomet visos įmonės buvo valstybinės ir niekas nesuko galvos dėl „valstybinių pinigų“. Dabar gyvename laisvos rinkos sąlygomis, kuri nuolat kinta ir darbdaviams išties nelengva prie jų prisitaikyti“, – kalbėjo G. Rainys.
Sulaukusių 65 metų amžiaus darbuotojų atleidimą iš darbo pramonininkų lyderis laiko normaliu ir net nurodė Vatikano patirtį.
„Kardinolai, sulaukę tam tikro amžiaus, privalo parašyti atsistatydinimo pareiškimą ir tik tada Popiežius sprendžia, ar juos palikti tolesnei tarnystei. Nuo tam tikro amžiaus turi būti sudarytos galimybės lengviau atleisti“, – aiškino G. Rainys.
Būtent ši nuostata kelia nemažą žmogaus teisių gynėjų susirūpinimą, nes joje įžvelgia darbuotojų diskriminaciją dėl amžiaus.
Kalbėdamas apie kitus DK pataisų punktus, G. Rainys akcentavo, jog reikėtų suvaržyti darbuotojams galimybes metų metus kaupti nepanaudotas apmokamas kasmetines atostogas.
„Būna, kad žmogus metų metais neina atostogų, o vėliau pareikalauja pinigų už visą laikotarpį. Tokio pasipinigavimo neturėtų būti ir šį klausimą reikia kažkaip reglamentuoti“, – kalbėjo LPK generalinis direktorius G. Rainys.
Opozicija žada gerokai didesnį MMA
Už MMA siejimą su darbo santykiais negailestingai sukritikuotas A. Kubilius pirmadienį jau švelnino toną. Po susitikimo su Trišalės tarybos nariais – profsąjungomis ir darbdaviais jis pareiškė, esą buvo „vieningai sutarta“, kad
lankstesnis darbo santykių reguliavimas galėtų būti perkeltas į kolektyvines sutartis ir tokių sutarčių plėtra turėtų būti skatinama DK pataisomis. Iš 32 punktų esą visapusiškai sutarta dėl maždaug 15.
Savo ruožtu TS–LKD frakcijos seniūnas J. Razma teigia, kad net jei Vyriausybė vienašališkai, negavusi Trišalės tarybos pritarimo, atsiųstų dokumentų paketą į Seimą, parlamentarai vargu ar jį patvirtintų.
„Vien aistros dėl MMA didinimo Seime inicijuoja projektus, pagal kuriuos minimalios algos didinimo prerogatyva būtų atimta iš Vyriausybės ir palikta Seimui. Parlamentarai dar anksčiaui yra priėmę rezoliuciją, kad MMA nuo liepos 1 d. turėtų būti didinama iš karto iki 900 Lt“, – tikino J. Razma.
Savo ruožtu Seimo opozicijai priklausantys darbiečiai, socialdemokratai, tvarkiečiai ir krikščionys su profsąjungomis yra pasirašę susitarimą siekti, kad MMA didinimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu.
„Dabartinėmis aplinkybėmis nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA galėtų didėti maždaug iki 1020 Lt ir jei žmonės per Seimo rinkimus balsuos už opozicines partijas, neabejoju, kad gavusios gyventojų pasitikėjimą jos pažadą ištesės“, – tikino A. Sysas.
Skundų mažėja
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad dabartinis Darbo kodeksas gana gerai reguliuoja darbuotojų ir darbdavių santykius.
Inspekcija per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo apie 50 proc. mažiau skundų. Sumažėjo nusiskundimų dėl darbo užmokesčio vėlavimo ir galutinio atsiskaitymo (beveik 70 proc.), mokėjimo už darbą švenčių ir poilsio dienomis, darbo užmokesčio lengvatų, garantijų ir kompensacijų. Šiek tiek mažiau (apie 23 proc.) skundų ir pranešimų gauta dėl darbo ir poilsio organizavimo.
Pastebėta tik tai, kad apie 25 proc. padaugėjo skundų dėl darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo pažeidimų.
Per tris šių metų mėnesius VDI iš viso gavo per 1,6 tūkst. skundų.
SADM atstovė Lina Brubaitė teigė, kad galutiniai pasiūlymai dėl DK pakeitimų bus suformuluoti tik tada kai dėl vieno ar kito pasiūlymo susitars visos pusės. „Požiūris, kad darbo santykių lankstinimas naudingas tik darbdaviams, gana vienpusiškas. Pagrindinis tikslas yra sudaryti sąlygas darbdaviams, reaguojant į besikeičiančias ekonomines bei globalios rizikos sąlygas, išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas. Tam reikalingos nuolaidos iš abiejų pusių – iš darbdavių prisiimti daugiau atsakomybės pagerėjus verslo sąlygoms kurti naujas vietas, profesinėms sąjungoms – skatinti kolektyvines derybas su darbdaviais, kad būtų užtikrinamas socialinis saugumas darbuotojams“, – sakė L. Burbaitė.
Lietuvoje tik apie 9 proc. dirbančiųjų yra profsąjungų nariais ir tik apie 25 proc. darbuotojų darbo santykiai yra reguliuojami per kolektyvines sutartis. Nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių apskritai nėra sudaryta.
Darbo santykiai neatitinka realybės
Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Per Europą, įskaitant ir Lietuvą, vilnijančios ekonomikos reformos be išimties apima darbo santykių reguliavimo peržiūrėjimą. Deja, Ispanija, Italija, Graikija laiku nesiėmė reikiamų priemonių, ir visi matome to pasekmes. Tuo tarpu Estija savo darbo santykių reguliavimą padarė lankstesniu dar prieš krizę. Pagal mūsų instituto atliktą analizę, Estijos darbo teisė nesiekia detalaus reglamentavimo, darbo santykių šalys turi daugiau galimybių ar alternatyvų susitarti. Tai ilgalaikėje perspektyvoje lėmė vidutiniškai 8,5 proc. BVP augimą 2011 m. ir maždaug 4 proc. punktais didesnį užimtumą nei Lietuvoje. Vyriausybės siūlomi pakeitimai nėra tokie drastiški kaip piešiami viešosiose diskusijose. Pvz., atostogos, priešingai nei skelbiama, nesutrumpėja. Pasikeistų tik jų skaičiavimo tvarka. Dauguma siūlomų kitų kodekso pakeitimų yra tik administracinės naštos mažinimas arba įstatymo koregavimas, kad jis atitiktų realiai egzistuojančius darbo santykius. Tarkime, lankstesnė darbo laiko apskaita leis dirbti vieną dieną ilgiau, kitą trumpiau. Darbo įstatymai šiuo metu gyvena sau – arba jų nesilaikoma, arba jie užkrauna papildomą administracinę naštą ir galvos skausmą, kaip įvykdyti jų reikalavimus. O siūlomi DK pakeitimai padėtų darbo santykių reguliavimui atitikti realybę, o tai nėra kažkokia blogybė, kurią reikėtų slėpti po kitais reguliavimais kaip darbo jėgos kainos nustatymu – MMA.
Labiausiai stinga pasitikėjimo
Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
Didžiausia šiandien egzistuojanti problema, kad nėra pasitikėjimo tarp darbuotojo ir darbdavio. Galbūt tie Vyriausybės pasiūlymai ir nėra blogi, bet žmonės, matydami, kad netenka dalies garantijų, išorines sąlygas priima kaip asmeninės situacijos pabloginimą. O juk santykiai tarp abiejų pusių turėtų būti tokie, kaip ir šeimoje, kur vaikai turėtų džiaugtis, jog tėvui buvo padidintas atlyginimas. Juk kas jiems iš to, jei blogas tėvas, gavęs didesnį atlyginimą, daugiau gers alkoholio, o namie bus barniai ir ginčai. Todėl ir sakau, kad pasitikėjimo stoka šiandien yra nepalanki ir, manau, tokia išliks dar kurį laiką. Vien todėl esu įsitikinęs, kad darbo santykius Lietuvoje reikėtų reguliuoti griežčiau, o „liberalizavimą“ ir „lankstumą“ palikti kolektyvinių sutarčių rėmuose. Visa tai leidžia įgyvendinti dabar galiojančios DK nuostatos. Aišku, atsiranda dalis darbuotojų, kurie solidarizuojasi su darbdaviais, nes yra įsitikinę, jog jeigu įmonei seksis, pagerės ir jų asmeninis gyvenimas. Tad linkėčiau darbdaviams, kad jie tinkamai įvertintų darbuotojų pastangas. Galiausiai, niekas nėra paskaičiavęs, kokią realią naudą atneštų pakeitimai, nors apriori nesakau, kad tie pakeitimai yra blogi. Beje, o pataisų siejimą su MMA didinimu taip pat vadinu nekorektišku. Tai skirtingi dalykai. Paskaičiavimai rodo, kad MMA turėtų būti ne mažesnis nei 1100 Lt, o artimiausią pusmetį turėtų būti apie 1300 Lt. Deja, moksliniai skaičiavimai yra neįvertinami.
- Gediminas Stanišauskas
