Dar prieš metus thejournal.ie surinkę nacionalinius bei Pasaulio banko skelbiamus duomenis sudarė reitingą, pagal kurį matyti, kaip skiriasi parlamentarų metinės bruto pajamos palyginus su vidutinėmis pajamomis šalyje.
Išskirta, kad daugiausiai uždirba Italijos, Austrijos bei Vokietijos parlamentarai – jų alga viršija ir 100 tūkst. Eur per metus. Tuo tarpu Lietuva yra devinta nuo galo Europoje. Nurodoma, kad parlamentarai uždirba apie 30 tūkst. Eur per metus, neatskaičius mokesčių.
Tuo tarpu remiantis 2015 m. Pasaulio banko duomenimis pateikiama, kad bendros pajamos žmogui Lietuvoje siekia apie 13 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tad skirtumas tarp parlamentarų ir gyventojų pajamų – 2,25 kartu, o šalių vidurkis – 2,23. Tuo tarpu didžiausi skirtumai tarp pajamų skaičiuojami Italijoje (4,23 karto) bei Graikijoje (3,36 karto).
Pavaizduotos ir Vyriausybės galvų, dažniausiai ministrų pirmininkų, metinės bruto pajamos palyginus su vidutinėmis gyventojo pajamomis. Iš šio grafiko matyti, kad skirtumas Lietuvoje padidėja iki 3,72 karto, tačiau Lietuva atsiduria tarp grafiko apačioje esančių šalių, kur fiksuojamas ne toks didžiulis skirtumas.
Mažas Seimo nario atlyginimas – grėsmė korupcijai
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigia, kad už darbą reikalaujantį daugiau atsakomybės ir reikia mokėti daugiau.
„Situacija tokia, kad Seimo narių atlyginimai vieni mažiausi Europoje. Tai natūralu, kad jų atlyginimai turi būti didesni, nes priklauso nuo to, kokius profesionalus turėsime Seime. Aišku, vienas iš niuansų yra tai, kad Seimo nariai įvairius priedus gauna už užimamus postus, dar yra kanceliarinių išlaidų suma, kuri ganėtinai nemaža. Tai realus atlyginiams gerokai didesnis“ , – komentuoja „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Visgi ekonomistas pabrėžia, kad neretai privatus verslas moka daugiau nei gauna Seimo nariai, tad daugybės kvalifikuotų žmonių parlamentaro kėdė nesuvilioja.
„Kvalifikuotas ir sąžiningas žmogus gerokai daugiau gali uždirbti privačiame sektoriuje, tai ten ir dirbs, dėl to į viešąjį sektorių neis pritraukti darbuotojų. Tai taikoma ne tik Seimo nariams, kaip aukšto lygio atstovams bei profesionalams, bet ir apskritai viešojo sektoriaus darbuotojams, ypač jei kalbama apie vadovus. Atlyginimai skiriasi net kartais nuo to, ką privačiame sektoriuje galima gauti. Jų atlyginimai turi būti aukštesni, nes priiminėja visai valstybei sprendimus. Jei atlyginimas mažas, atsiranda paskatos ir kyšius imti ir pan. To neteisinu ir tai smerktina, bet gali atsirasti iš finansinės pusės paskatos“, – prideda jis.
Tačiau keliamas ne tik profesionalumo, bet ir korupcijos grėsmės klausimas. Mokant mažus atlyginimus Seimo nariams, jie gali labiau linkti į korupciją. Be to, siūloma spręsti ne atlyginimų klausimą, o motyvų.
„Jei vertinti patį algos faktorių – ar reiktų jį palikti, ar keisti – reikėtų akcentuoti, kad eina kalba apie šalies politinį elitą ir toje srityje algos turi būti didesnės vien tam, kad suinteresuotų ir pritrauktų aukštesnės kvalifikacijos žmones pretenduoti. Tai vidurkis pagal ES šalis yra neblogas atskaitos taškas.
Konkrečiai apie Lietuvą kalbant, reikėtų spręsti ne kiek atlyginimų klausimą, bet motyvų. Turi būti įvestas kažkoks reguliacinis mechanizmas, kuris padėtų atrinkti tinkamus žmones valdyti šalį – bent jau elementarus bendro išsilavinimo testas, kurį turėtų praeiti parlamentaras. Nes dabar susiduriame su juokingais atvejais, kurie gadina labai valdančiojo elito reputaciją. Kitas dalykas, turėtų būti ir reguliacinis mechanizmas, kuris stebėtų veiklą ir reikėtų prisiimti atsakomybę už sprendimus“, – svarsto „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė.
Atlyginimus didinti nebent mažinant valdininkų skaičių
Vis dėlto svarstant apskritai atlyginimų didinimą abu ekonomistai ragina pirmiausia sutvarkyti valdininkų skaičius. Efektyvinant veiklą, t.y. mažinant darbuotojų skaičių, likusiems būtų galima padidinti atlyginimus nedidinant bendrųjų šalies išlaidų.
„Reikia iš esamų resursų sutaupyti ir tada mokėti didesnes algas. Sutaupymo galimybių yra ir turime iš institucijų pavyzdžių, kai galima sumažinti darbuotojų skaičių nepakenkiant efektyvumui. Dar ateina iš sovietinio laikų požiūris, kad įdarbinkime darbuotoją reikia ar nereikia.
Kalbant apie Seimo narius, jei matuojant vidutines gyventojo pajamas buvo įvertintas šešėlio mastas, negalima sakyti, kad Seimo nariai labai nuskriausti (turint omeny 2,25 karto skirtumą)“, – svarsto R. Grajauskas.
Pasak I. Genytės–Pikčienės, pirmiausia reikia atlikti rimtus auditus ir padidinti valdančiųjų orientaciją į konkrečius rezultatus bei sumažinti valstybės tarnautojų skaičiui, kuris mažėjant gyventojų skaičiui šalyje tik auga.
„Be to, Seimo narių atlyginimai nėra labiausiai degantis klausimas bandant sieti su korupcijos atvejais, nes kitose srityse daug ryškesnių problemų yra. Toje pačioje sveikatos apsaugos srityje ženkliai labiau atitrūkęs atlyginimas nei kitose šalyse“, – įvardija ji.
tv3.lt primena, kad Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma padidinti bazinį algos dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
Šiuo metu bazinis dydis algos siekia 130,5 Eur, o nuo kitų metų sausio 1 d. norima šį dydį padidinti iki 142 Eur.
