Apie tai, kokius mokesčius keis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė LSDP narys, kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.
Ar yra aišku, kokie mokesčiai bus perskirstomi? Daug kalbama, kad patys turtingiausi turėtų mokėti didesnius mokesčius.
Nesuprimityvinkim visos mokesčių sistemos paskirties ir užduočių. Be jokios abejonės didesnis finansavimas mūsų viešojo gyvenimo sritims yra reikalingas. Ir jeigu kažkas to nemato, tai aš turiu pabrėžti, kad 3 procentai biudžeto deficitas, apie kurį mes šnekame, iš esmės reiškia 5 mlrd. eurų papildomą valstybės skolą, o tai reiškia 200 mln. skolos aptarnavimo mokesčių, paprastai tariant, palūkanų, kurios bus iš biudžeto išskaičiuojamos.
Tai problema yra paprasta, šiandien mūsų išlaidos pajamas viršija 28 proc. – beveik trečdaliu. Jeigu čia nieko nedarysime, tai greitai pasieksime ir Mastrichto kriterijų įsipareigojimus ir atitinkamai turėsime netvarią, bado dietos kankinamą viešųjų paslaugų sistemą. Papildomas finansavimas yra reikalingas perskirstant biudžetą.
Antras dalykas – sistemos teisingumas. Turime krūvas išlygų, turime krūvas lengvatinių režimų, kurie nėra niekaip pagrindžiami. Kažkada jie buvo morališkai pagrindžiami, dabar – abejoju. Šiandien tie, kurių pajamos yra didelės, moka mažesnę proporcinę dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei uždirbantys mažas ir vidutines pajamas. Nei vienoje šalyje tokio neteisingumo nėra. Mums akis bado visos tarptautinės organizacijos, kurios analizuoja mokesčių sistemas, galų gale, mes tai žadėjome ir mūsų rinkimų programoje, tuos klausimus reikės išspręsti.
Tas vadinamas gyvulių ūkis, kai pajamas gauna dideles, bet mokesčius moka mažus. Tą patį žadėjo ir konservatoriai padaryti, bet nepadarė.
Žmonės nėra gyvuliai ir vadinti gyvulių ūkiu, aš suprantu, tai efektyviai skamba ir epitetas yra įdomus, bet bet kokios permainos, bet kokios reformos pirmiausia turi būti suderintos su visuomene. Kad visi žinotų, kas keičiasi, kodėl keičiasi, koks laukiamas efektas. Galima dėl to ginčytis, derėtis, kokios išlygos yra prasmingos arba racionaliai pagrindžiamos. Šią dialogo kultūrą pirmiausiai mes grąžinsime į Vyriausybę. <...>
Kodėl nepavyko kolegoms konservatoriams? Aš manau, pirmiausia trūko politinės valios koalicijoje, nes aritmetika labai aiškiai rodė, kad šių sprendimų jie priimti negali, antras dalykas – jie visiškai neklausė visuomenės ir opozicijos. Trečia – saviizoliacija. Užsidarius sugalvoti projektą ir jį mėginti nešti ir pristatinėti nesulaukiant paramos nei iš vienos visuomenės grupės, matyt, pagal politinės vadybos principus yra tiesiog neprasminga.
O kada vyks mokesčių pakeitimai? Sakoma, kad mokesčius reikia keisti kuo greičiau, bet „Nemuno aušra“ yra minėjusi, kad sieks nekeisti mokesčių bent dvejus metus.
Skubos darbą velniai gaudo. Nereikia esminių dalykų per galvą verčiantis spręsti. Žinome problemą, turime ant stalo padėti tuos sprendimo būdus, kurie būtų efektyvūs ir plačiai palaikomi, kad visi suprastų, kodėl tai daroma. Dabar mes diskutuojame – pakelsime 1 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą, grius ekonomika, tapsime nekonkurencingi. Dėkime įrodymus ant stalo, nes įvairios tarptautinės audito įmonės, kurios auditavo mūsų mokesčių sistemą, sako, kad Lietuva yra 3 pagal verslo apmokestinimo palankumą visų EBPO šalių tarpe. Tai diskutuokime.
Kalbant apie GPM, jeigu asmenys, kurių pajamos per mėnesį yra didesnės nei 20 tūkst eurų moka 6,9 proc. efektyvų GPM tarifą, o vidutinį atlyginimą uždirbantys moka 9,6 proc – tai, matyt, yra kažkoks neteisingumo jausmas. Tai dėkime ant stalo argumentus ir šnekėkime. Mes neturime, ko slėpti.
Yra tokie mokesčiai, kurie galėtų būti visuotiniai – nekilnojamo turto mokestis, automobilių taršos mokestis. Galvojate su jais kažką daryti?
Atkreipkime dėmesį į savo ekonomikos būklę. Šiandien turime ekonomikos augimą, tačiau augimas yra vidaus vartojimo sąskaita. Jeigu mes tuos pinigus į biudžetą surinksime per vartojimo mokesčius, vartojimo galia mažės. Jei ji mažės, atitinkamai trauksis ekonomika, bus mažiau darbo vietų, mažesni darbo užmokesčiai, mažesnis biudžetas. Viskas yra susiję. Lygiai taip pat kalbant apie juridinių asmenų pelno mokestį, yra didžiuliai konkurencingumo iššūkiai. Pirmiausia reikia daryti investicijas į darbo našumą, produktyvumą, inovacijas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
.jpg)
