Tyrime dalyvavo 1013 nuolatinių Lietuvos gyventojų iš visos šalies, 416 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Net 83 proc. pastarųjų pritaria daugiabučių modernizavimui ir, esant tinkamoms aplinkybėms, jie būtų linkę dalyvauti savo gyvenamojo pastato atnaujinimo procese.
„Visuomenės tyrimo rezultatai atskleidė, kad vis daugiau šalies gyventojų teigiamai vertina daugiabučių modernizavimą – pernai palankiai šią Programą vertino 69 proc. o šįmet – 74 proc. respondentų. Tai rodo, jog Programa reikalinga ir turi būti toliau vystomi tiek finansavimo modeliai, tiek ir teikiama metodinė pagalba siekiant suformuoti tas tinkamas aplinkybes“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros pastatų energinio taupumo direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Vis daugiau susidomėjimo sulaukia kvartalinė renovacija
Daugiau nei pusė – 76 proc. – renovuotinų daugiabučių gyventojų pažymi, kad sutiktų atnaujinti savo daugiabutį, jeigu šis būtų įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
2015 metais Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse buvo pradėta kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, kurios tikslas – skatinti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais. Jos metu atnaujinami ne tik pavieniai pastatai, tačiau ir gatvių apšvietimas, vaikų žaidimų bei automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiami dviračių takai, sukuriamos laisvalaikio zonos bei modernizuojama inžinerinė infrastruktūra.
Didėja susirūpinimas aplinkosauga
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams vis labiau rūpi aplinkosauga – 67 proc. respondentų pritarė, kad renovacijos metu svarbu ne tik apšiltinti būstą, tačiau ir diegti aplinkai draugiškus alternatyvius sprendimus, tokius kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai ir kt.
Paklausti apie argumentus už daugiabučių atnaujinimą pandemijos kontekste, kas ketvirtas respondentas atsakė, kad pandemija parodė, jog dideli kataklizmai įmanomi, o tai privertė susimąstyti ir atsakingiau pažvelgti į aplinkosaugą ir klimato atšilimą. Renovacija – vienas iš būdų stabdyti klimato kaitą.
„Gyventojų vertybės keičiasi ir šiuo metu žmonėms svarbi ne tik modernizacijos finansinė nauda, bet ir nauda gamtai. Po daugiabučių atnaujinimo energinis pastatų efektyvumas vidutiniškai padidėja daugiau nei 60 proc., tad Programos metu įgyvendinami veiksmai yra puikus būdas prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pabrėžia V. Vrubliauskas.
Šiuo metu šalyje, remiantis Aplinkos ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų.
Kur rasti aktualiausią informaciją apie renovaciją?
Daugeliui savo būstus norinčių renovuoti gyventojų vis dar neaišku, kiek kainuos daugiabučio renovacija. Remiantis tyrimo duomenimis, tarp gyventojų egzistuoja informacijos spraga apie daugiabučio atnaujinimo kaštus – 50 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems kainuotų jų gyvenamojo daugiabučio atnaujinimas. Dar 33 proc. gyventojų sumos nežino, tačiau ją preliminariai skaičiuoja iš aplinkinių patirties.
Apie finansinius įsipareigojimus, mokėjimo modelius ir tvarką teko girdėti 20 proc. gyventojų, 41 proc. tokia informacija nepasiekė, tačiau iš kitų patirties įsivaizduoja numanomą tvarką. 39 proc. tokios informacijos negirdėjo ir nenumano, kaip viskas vyktų.
Primename, kad visą naujausią ir aktualiausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.
Šiltas būstas – gyventojų prioritetas
Paklausti, ką savo daugiabučiuose namuose labiausiai norėtų atnaujinti, respondentai dažniausiai minėjo šildymo sistemą (51 proc.), namo apšiltinimą (39 proc.) ir vamzdynus – vandentiekį, kanalizaciją – 33 proc..
Estetinė namo išvaizda daugiabučių gyventojams taip pat svarbi – ją, daugiabučio fasadus ir balkonus norėtų atnaujinti 31 proc. gyventojų.
APVA primena, kad teikti paraiškas daugiabučio renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galima iki šių metų gruodžio 31 d.
