Pagal ekonominio augimo ir konkurencingumo potencialą Vilnius gerokai atsilieka nuo kitų Baltijos jūros regiono miestų.
Tai matyti iš trečiadienį Rostoke pristatyto Vokietijos mokslininkų tyrimo, kuriame lyginami 9 regiono miestai: vokiečių Kylis ir Rostokas, lenkų Gdanskas, lietuvių Vilnius, latvių Ryga, estų Talinas, suomių Turku, švedų Umeo bei danų Orhusas.
Vertindami miestų galimybes tyrimo autoriai rėmėsi prielaida, kad konkurenciniam pranašumui itin svarbūs yra ne tik tradiciškai minimi veiksniai - žemės sklypų, darbo jėgos kaina, transportavimo išlaidos - bet ir labiau netiesioginę įtaką ekonomikai turintys miestų "kūrybingumą" apibūdinantys veiksniai - inovatyvumas, žinios ir atvirumas.
Įvertinus šiuos faktorius, Vilnius drauge su Ryga ir Gdansku atsidūrė prasčiausias perspektyvas turinčiųjų grupėje, gerokai atsilikę nuo pirmaujančiųjų grupės - Turku, Umeo ir Orhuso - ir "vidutiniokų" - Kylio, Rostoko ir Talino.
Iš tyrimo matyti, kad Vilnius turi ypač didelių problemų dėl inovatyvumo ir žinių lygio - daugelis šias savybes apibūdinančių indikatorių yra daug žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau, kita vertus, Lietuvos sostinė laikoma pakankamai atvira.
Kalbėdami apie inovatyvumą, tyrimo autoriai pažymi, kad Vilniaus išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (0,76 proc. BVP) nesiekia nė pusės ES vidurkio (1,9 proc. BVP). Jie tai pat atkreipia dėmesį į prastą mokslinių tyrimų įstaigų aprūpinimą, žemus mokslininkų atlyginimus ir dėl to vykstantį protų nutekėjimą. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad privačiose įmonėse dirba tik 6,7 proc. mokslinius tyrimus vykdančių žmonių (senosiose ES narėse šis skaičius siekia 50 proc.). Pagaliau, tyrimo autoriai pastebi itin menką, lyginant su kitomis ES šalimis, išduodamų mokslinių patentų skaičių.
Tyrimo duomenimis, Vilnius, turėdamas 135 studentus tūkstančiui gyventojų, gerokai viršija ES vidurkį, tačiau gerokai nuo jo atsilieka pagal žinių ekonomikos įmonėse dirbančių žmonių dalį. Šį faktą tyrimo autoriai sieja su tuo, jog Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra prastai organizuota, o aukštųjų mokyklų absolventų žinių lygis neatitinka žiniomis pagrįstos ekonomikos įmonių reikalavimų. Tačiau kaip Vilniaus stiprybė tyrime iškeliama palyginti didelė kultūros pasiūla.
Tyrimo autoriai teigiamai vertina Vilniaus daugiatautiškumą, taip pat ir tai, jog dirbančių moterų skaičius čia viršija ES vidurkį. Vis dėlto tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, jog vilniečiams kyla itin daug keblumų siekiant suderinti šeimą ir darbą. Tai, be kita ko, siejama su prastai išplėtota lopšelių ir darželių sistema. Taip pat pažymima, kad menkas Vilniuje besimokančių studentų iš užsienio skaičius (1,8 proc.) trukdo švietimo sistemos internacionalizavimui. Daugiakultūriškumo plėtrai, anot tyrimo autorių, kliudo taip pat ir santykinis Vilniaus nuošalumas - miestas nėra prie jūros, yra kiek nuošaliau nuo pagrindinių į ES vedančių kelių, kurie eina per Kauną.
Įvertinę esamą padėtį, tyrimo autoriai taip pat pateikia rekomendacijų, kaip ją gerinti.
Anot tyrimo autorių, miesto konkurencingumui didinti lemiamos reikšmės turi naujovėms palankios aplinkos sukūrimas. Tam reikalingas glaudus už įvairias miestų gyvenimo sritis atsakingų politikų, mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas.
Ypatingas dėmesys, tyrimo autorių nuomone, turėtų būti skiriamas švietimui - jo kokybės gerinimui ir internacionalizavimui. Moksliniams tyrimams skirtos lėšos turėtų būti nukreiptos į sritis, kuriose specializuojamasi. Taip pat turi būti skatinamas mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo įmonių bendradarbiavimas.
Tyrime taip pat pabrėžiama, jog norėdami būti patrauklūs kvalifikuotiems darbuotojams ir taip didinti konkurencingumą, miestai privalo gerinti galimybes derinti darbą su šeima, be kita ko, plėtodami vaikų priežiūros paslaugų pasiūlą.
Tyrimą atliko Hamburgo pasaulio ekonomikos tyrimų institutas (Hamburgisches WeltWirtschaftsInstitut) bendradarbiaudamas su verslo konsultacijų bendrovės PricewaterhouseCoopers Hamburgo skyriumi.
