Portalas dw.com rašė, kad vokiečiai darbdaviai nebenori 8 valandų darbo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo laikas trumpėtų. Jie siūlo palikti 48 darbo valandas per savaitę, o kiek per dieną tektų išdirbti darbuotojui būtų nustatoma bendru susitarimu.
Tokia lankstaus darbo grafiko galimybė Lietuvoje jau egzistuoja įsigaliojus naujam Darbo kodeksui.
Abejojama, kad Lietuvoje bus galima ženkliai mažiau valandų dirbti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius naujienų portalui tv3.lt sako, kad dėl naujojo Darbo kodekso daug kur jau galima dirbti lankstesniu grafiku. Tačiau jis pastebi, kad vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai atsiras kitų problemų nei darbo laikas.
„Abejoju, ar turėsime tokią galimybę, kad galėsime ženkliai mažiau valandų dirbti. Bet kadangi pakankamai sparčiai diegiama robotizacija, gal atsiras kitos problemos – nebus tiek daug darbo vietų. Tai reikia žiūrėti dėl tų darbo vietų išlaikymo. (...) Prancūzai padarė 36 darbo valandas per savaitę ir norėtų grįžti, labai didelės problemos, bet nėra paprasta to pakeisti. Lietuvoje, kai pakalbi su jaunomis šeimomis, jauni vyrai tiesiog nori daugiau valandų, kad šeimoms padėtų tai jiems būtų nelabai (toks pakeitimas – tv3.lt), – sakė J. Guzavičius.
J. Guzavičius mato perspektyvų, kad Lietuvoje galėtų būti ilginamas pensinis amžius, tačiau, pasak jo, viskas priklauso nuo darbo srities.
„Lietuvoje ypatingai sunku dėl demografijos. Dėl tų demografinių problemų, manau, kad kalbame ne mažai, bet daroma per mažai.
Manyčiau, kad, jei žmonės dirba intelektualų darbą tai galėtų kažkiek ilgiau, bet jei fizinį, pavyzdžiui statybininku, tai labai abejoju ar darbuotojas galės dėl įvairiausių ligų. Bet protinį darbą dirbantis ir sugebantis visą gyvenimą tobulėti, tada galėtų. Dėl to vyresnio amžiaus darbuotojai labai skirtingi. Pas mane yra žmogus, kuriam 74 metai ir jis tikrai patenka tarp dešimties geriausių“, – teigė J. Guzavičius.
2050 m. dirbsime bent jau iki 70 metų
„Luminor“ vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka taipogi teigia, kad nemažai darboviečių Lietuvoje jau yra perėjusios prie lankstesnio darbo grafiko. Pasak, jos, daugiau valandų dirbant tam tikrą darbą ir negalėtų būti nustatinėjama, nes tada daugėtų klaidų.
„Pavyzdžiui, fabrike, kur viskas kompiuterizuota, jau kitoks darbas. O dirbant kūrybišką darbą, ten apskritai nustatyti darbo valandas gerokai sudėtingiau. Nepriversi rašyti 8 valandas per dieną. Visas pasaulis juda link lankstesnio grafiko, nes keičiasi darbo pobūdis, keičiasi prioritetai ir tą jau siūlo daugelis darbdavių Lietuvoje.
O kalbant apie 8 valandas, mes matome, kad Skandinavijos šalyse daug sričių jau pereina ne ant griežto 8 valandų darbo grafiko, bet daug kur ir 6 valandos. Nes tyrimai rodo, kad 6 valandos produktyviausios, o tas 2 valandas darbuotojai ar šnekučiuojasi, ar kavą geria, ar pertrauką tarp darbų daro. Tas laikas mažiau efektyvus. Ir mes judame po truputį vis link lankstesnio grafiko“, – sako J. Rojaka.
Ekonomistės teigimu, naujas sąlygas nustatant darbo laiką diktuoja gyvenimo tempas. O automatizacija lems didesnį spaudimą dėl darbo vietų, tad, panašu, kad teks dirbti ilgiau pagal amžių, bet mažiau pagal valandas.
„Jeigu atsižvelgsime į demografines tendencijas, niūrias prognozes, kurias mums paišo praktiškai bet kokios institucijos, tai 2050 m. turėtume dirbti bent jau iki 70 metų, o gali būti ir ilgiau, jei situacija prastėtų ir jei sveikata leis. Sveikata ir svarbus veiksnys, nes gyvenimo trukmė Lietuvoje, ypatingai vyrų, gerokai trumpesnė nei kitose šalyse. Tai mums savijauta paprasčiausiai negali leisti dirbti taip ilgai“, – svarsto ekonomistė.
Įrankį turime, tik reikia, kad juo naudotųsi
Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad su naujuoju Darbo kodeksu, kuomet dėl darbo laiko laisvai galima susitarti su darbdaviu bei dirbti iš namų, jau esame progresyvesni už vokiečius. Tačiau, viena yra dokumentas, visai kas kita reali praktika.
„Kalbant apie Lietuvos kontekstą, matyti, kad dažnai piktnaudžiauja, ypatingai Lietuvos kapitalo įmonės, nereikia to slėpti. Tai vienas progresyvesnių kodeksų. Bet tai yra dokumentas, esmė ne kodeksas, o jo įgyvendinimas. Provakarietiškose informacinių technologijų įmonėse tų piktnaudžiavimų būna mažiau. Ir didelėse įmonėse apskaitymas viršvalandinio darbo neegzistuoja ar lankstumas suprantamas kitaip: kad dirbi standartiškai nuo 8 iki 5, ar nuo 9 iki 5, bet suprantama, kad dar gali papildomai lanksčiai dirbti. Ir tai nėra gerai, nes balansas tarp darbo ir laisvalaikio bei šeimos gyvenimo kuo toliau tuo labiau svarbesnis tampa.
Mes esame pažengę tik reikia užtikrinti, kad tai nebūtų įrankis dar labiau įteisinti pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus“, – tikina Ž. Mauricas.
Jis taipogi teigia, kad visas pasaulis eina prie trumpesnio darbo laiko ir lankstesnių grafikų. Tokia 21 amžiaus tendencija.
Remiantis Eurostatu, Lietuvoje 2016 m. vidutiniškai pagrindiniame darbe per savaitę gyventojas išdirbo 39,7 val. Kaip matyti iš sudaryto žemėlapio, tai vienas mažiausių rezultatų. Tik Norvegijoje bei Danijoje fiksuota, kad žmonės vidutiniškai per savaitę dirbo trumpiau nei Lietuvoje.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia kie kitokius duomenis. Jie pateikia, kad Lietuvoje buvo dirbama dar trumpiau, 2016 m. vidutiniškai per savaitę žmogus dirbo 38,5 val.
