jonas guzavičius

Po to, kai neblaivaus mašinisto valdomame Kauno Žaliakalnio funikulieriuje įvyko nelaimė ir buvo sužaloti vaikai, jame svarstoma įdiegti alkobloką. „Imsimės tiek techninių, tiek organizacinių priemonių, skirtų ir paties mašinisto kontrolei. Per vasaros atostogas, kuomet būna mažiausi žmonių srautai, funikulierių remontuosime.

Technologijoms braunantis į vis daugiau sričių, darbdaviams tenka pergalvoti, kiek gi turėtų trukti darbo diena. Štai vokiečiai svarsto, kad 8 valandų darbo dienos nebereikia. Tačiau, ką reikštų Lietuvoje trumpesnis darbo laikas? Portalas dw.com rašė, kad vokiečiai darbdaviai nebenori 8 valandų darbo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo laikas trumpėtų. Jie siūlo palikti 48 darbo valandas per savaitę, o kiek per dieną tektų išdirbti darbuotojui būtų nustatoma bendru susitarimu.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Paulius Grinkevičius Kol ilsėsimės per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus – mūsų šalies ekonomika, skirtingais ekonomistų skaičiavimais, generuos nuo 400 mln. iki daugiau nei milijardo litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), palyginus su BVP, kurį sukurtume šias dienas dirbdami.

Teks didinti kainas, nes nuo rugpjūčio reikia pakelti atlyginimus. Tokią žinią gyventojams ir verslo klientams pranešė kai kurios bendrovės. Daugiausia tos, kurios savo darbuotojams moka minimalią algą. Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius. „Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Teisingumo ministerija siūlo bausti darbdavius, įdarbinusius nelegalius imigrantus. Tokius verslininkus siūloma bausti laisvės atėmimo bausme nuo 2 iki 4 metų, pranešė LTV „Panorama“. Šiuo metu darbdaviams, į darbą priėmusiems nelegaliai į Lietuvą patekusius darbuotojus, numatyta administracinė atsakomybė. Bausmę norima keisti remiantis Europos Sąjungoje galiojančiomis nuostatomis. Tokiam sprendimui priešinasi šalies verslininkai.

Penki save iškėlę kandidatai į Kauno miesto tarybą teismui apskundė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Kandidatai Eligijus Dzežulskis-Duonys, Jonas Guzavičius, Povilas Dievaitis, Donatas Pilinkus ir Jonas Viesulas įsitikinę, kad VRK dalindama mandatus pagal liekanų metodą pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas. Todėl jie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo bei Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos sukilo prieš savivaldybę dėl mokytojų algų mažinimo jau nuo rugsėjo. Nors švietimo ministras mokytojų algas rekomendavo mažinti tik nuo spalio, savivaldybė bazinį mėnesinį atlygį (BMA) nuo rugsėjo 1 d. sumažino nuo 128 iki 122 Lt. Dėl to profesinių sąjungų vadovai raštu kreipėsi į Kauno miesto trišalę tarybą.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

Pirmą kartą šalyje organizuojama akcija „Šeimų popietė darbe“, kurios metu darbdaviai ir darbuotojai raginami kurti šeimynišką atmosferą įstaigoje arba įmonėje. Visuotinė akcija rengiama rugsėjo 4 d., po pietų. Pirmąjį rudens penktadienį vyksiančios visuotinės akcijos tikslas – atkreipti darbdavių ir visuomenės dėmesį į šeimos ir darbo santykius bei iš jų kylančias problemas.

Bręsta pokyčiai, kurie ateityje nulems darbuotojų ir darbdavių santykius. Dėl kai kurių siūlymų suaktyvinti darbo rinką darbuotojai nepatenkinti, tačiau situacija darbo rinkoje tokia, kad koziriai šiandien - ne samdinių rankose. Pramonės atstovai norėtų, kad kolektyvinėse sutartyse būtų suteikiama daugiau galimybių darbdavio ir darbuotojo bendram sutarimui dėl kai kurių Darbo kodekse nenumatytų nuostatų. Trišalė taryba taip pat ieško būdų, kaip suaktyvinti darbo rinką.

Gresiantis elektros energijos kainų šuolis baugina Lietuvos verslininkus. Kai kurios bendrovės jau svarsto galimybes savo verslą perkelti į užsienį. „Mokės keleiviai, kas gi daugiau. Didžioji išlaidų dalis juk padengiama iš keleivių vežimo“, - teigė vienos iš daugiausia elektros energijos sostinėje suvartojančių bendrovių „Vilniaus troleibusų“ technikos direktorius Jurijus Komarovas.

Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis savaitraštyje "Veidas" mėgina objektyviai atsakyti į klausimą: ar iš tikrųjų kiekvienas papildomas laisvadienis brangiai atsieina valstybės biudžetui?Ginčų dalyviai – politikai ir verslininkai, natūralu, turi skirtingą požiūrį į poilsio dienų įtaką ekonomikai ir biudžetui. Pirmiesiems apsimoka dalyti papildomas šventines dienas rinkėjams, nes tai asmeniškai jiems lyg ir nieko nekainuoja.

Lietuvos darbdaviai skundžiasi ligas simuliuojančiais darbuotojais. Pasak jų, nedarbingumo lapeliais vis dažniau dangstomas asmeninių reikalų tvarkymas ar net pagirios, o už tai mokamos pašalpos tuština ne tik įmonių, bet ir „Sodros“ biudžetus.   Kaip rašo lrt.lt, pati „Sodra“ irgi žeria vis didesnius išlaidų skaičius, tačiau aiškina taip pat teturinti ribotas galimybes simuliantams pričiupti.   Šaldytuvų gamintojos „Snaigė“, turinčios apie 1,5 tūkst.

Per 16 nepriklausomybės metų streikas Lietuvoje įvyko tik vieną kartą, 2001-aisiais. Ydingi teisės aktai streikus Lietuvoje daro neįmanomais. Nesutinkantys veltui dirbti vyresnio amžiaus žmonės kenčia sukandę dantis, o jaunimas streikuoja kojomis ir emigruoja, rašo „Kauno diena“. Per 16 metų mūsų valstybės nepriklausomybės metų streikas įvyko tik vieną kartą, 2001-aisiais. Jį surengė didesnių atlyginimų reikalavę „Vilniaus autobusų parko“ ir „Vilniaus troleibusų parko“ darbuotojai.