Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn. Valdančioji Tėvynės sąjunga- Lietuvos konservatoriai ir jų sąjungininkai koalicijoje, premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė atkakliai pjauna šaką, ant kurios visi sėdime, nes biudžetą papildyti ir darbo vietas pasiūlyti tegali verslas.
Biudžetą kamuoja didėjantis deficitas, gausėja bedarbių armija, bet valdžia temato vieną būdą – didinti mokesčius ir griežtinti verslo kontrolę.
Bauginanti statistika
Šiemet Lietuva, surinkusi 4,3 balo iš maksimalių 7, atsidūrė 53 vietoje iš 133 šalių – per 9 pozicijas žemiau nei pernai pagal konkurencingumo indeksą. Verslo pradėjimo vertinimas nukrito per 22 vietas. Darbo santykių reguliavimo vertinimas smuktelėjo per keturias pozicijas. Tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, „prisikėlėlių“ ir liberalų bei liberalcentristų bei jų paskirtosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nevykusios ekonominės politikos beveik metų darbo rezultatas. Krizė smogė visoms šalims, tačiau reta jų taip stipriai prarado konkurencingumą. Atsitiko tai, ko ir reikėjo laukti: vis daugiau įmonių investuoja ne mūsų šalyje, o užsienyje. Lietuvoje investicijos katastrofiškai smunka. Lietuvos banko duomenimis, bendras neigiamas grynasis investicijų srautas, įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo, sudarė 720,2 mln. Lt.
Gąsdina ir tai, kad iš 49 tūkst. veikiančių įmonių kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir beveik kas trečios areštuotas turtas. Tai tik faktai ir skaičiai.
„Kad ir kiek kartotų Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ar buvęs fi nansų ministras Algirdas Šemeta, jog visi šios Vyriausybės priimti ekonominiai sprendimai buvo geri, teisingi, būtini ir neišvengiami, vertintojų išvados negailestingos“, – tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
Pjauna šaką, ant kurios sėdi
„Sodra“ skelbia, kad jos defi citas nuolat didėja. Praėjusį mėnesį surinkta 821,9 mln. Lt, tai yra 282,3 mln. Lt, arba 25,6 proc., mažiau nei planuota. Tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nieko geresnio nesugalvojo kaip dar labiau sunkinti verslo sąlygas – „Sodros“ tarifą žadama padidinti dviem procentais.
„Tai visiška nesąmonė, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė. – Toks žingsnis reiškia algų mažėjimą, kuris dar labiau sumenkins vartojimą, o jis jau ir taip yra žemiau vidutinio lygio. Paprastai aiškinant, žmogus, pirkęs kepalą duonos, pirks tik pusę, vadinasi, duonos pramonė irgi trauksis per pusę. Tai savo ruožtu didins bedarbių skaičių, teks mokėti dar daugiau pašalpų, o „Sodra“ neteks mokesčių mokėtojų, ir jos defi citas ne mažės, bet tik didės.“
D.Rakauskaitės nuomone, tik kuriant darbo vietas įmanoma išlipti iš duobės, kurioje atsidūrėme. „Valstybė galėtų atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti naujoms įmonėms, nes dabar pradedantysis naują verslą negali gauti kreditų apyvartinėms lėšoms, bet, nepaisant to, turi iškart mokėti didelius pinigus valstybei, todėl naujų darbo vietų visiškai nekuriama ir nedarbo problema tik aštrėja“, – aiškino ji.
Valstybė – reketininkė
Kiekvienas verslininkas pasakytų, kad dabartinės Seimo valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės mokesčių surinkimo politika žlugdo ir taip vos kvėpuojančias įmones. Pavyzdžiui, PVM mokestį įmonės turi sumokėti dar negavę pajamų iš partnerių. Savo dalies kas mėnesį taip pat nekantriai laukia „Sodra“. Vienas nenorėjęs skelbti savo pavardės didmenine prekyba besiverčiantis verslininkas pasakojo, kad skaičiuodamas algas savo žmonėms pirmiausia sumoka mokesčius „Sodrai“, o tik paskui, daug vėliau, atsiskaito su darbuotojais. „Neturiu kitos išeities, – skėsteli rankomis verslininkas. – „Sodra“ iškart gali užblokuoti sąskaitas, inicijuoti bankrotą. Bankai kreditų neteikia, o valstybė šioje situacijoje elgiasi kaip pikčiausias reketininkas: laukdamas atsiskaitymo už 100 tūkst. Lt vertės prekes, iš anksto 30 tūkst. Lt turiu rasti mokesčiams, nes „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai nepaaiškinsi, kad reikia apyvartinių lėšų ir mokesčius galėsiu sumokėti tik gavęs pinigus iš mažmenininkų.“ Šiuo metu taip elgtis priverstos daugelis šalies įmonių.
Kaip verslo sunkinimo pavyzdį galima pateikti ir šį rudenį padidinto PVM tarifo taikymą atgaline data. Leidėjai, viešbučių administracijos turės iš savo lėšų apmokėti papildomus du procentus už anksčiau priimtus iš žmonių prenumeratos, viešbučių rezervacijos mokesčius.
Dairosi į užsienį
Dalis vežėjų prakalbo apie verslo perkėlimą į užsienį, o kai kurie jau dirba ir moka mokesčius kitų šalių biudžetams. „Žinau kolegų, kurie šiemet perkėlė verslą į Kaliningradą ir sėkmingai jį plečia, – pasakojo tarptautinių pervežimų bendrovės „Transdovis“ direktorius Linas Petraitis. – Lietuvoje sąlygos verslui tik sunkėja, mokesčiai mus daro nekonkurencingus tarptautinėje rinkoje.“
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius taip pat sakė, kad šiuo metu užsienio vežėjai yra daug geresnėje situacijoje. „Anksčiau buvome išsikovoję labai geras pozicijas, puikiai išnaudojome savo geografi nę padėtį, bet dabar mus jau išstumia Lenkijos ir kitų šalių vežėjai, nes jie gali pasiūlyti pigesnes paslaugas, o mūsų darbas dėl valdžios didinamų mokesčių vis brangsta, – apgailestavo A.Kondrusevičius. – Dabar, jei reikėtų pradėti pervežimo verslą, naują įmonę tikrai steigčiau ne Lietuvoje.“
Parama – tik muilo burbulas
Pasak A.Kondrusevičiaus, vežėjų visiškai negelbsti skambiai pateikiama valstybės verslo paramos programa, kuri teikia lengvatinius kreditus įmonėms. „Iš 3,5 tūkst. vežėjų įmonių pagal šią programą šiokių tokių kreditų gavo tik 7 įmonės, – teigė A.Kondrusevičius. – Stebiuosi ir Lietuvos banko politika – komerciniai bankai prieš tai daliję lengvus kreditus į visas puses, dabar tiesiog tyčiojasi iš verslo, o Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, tradiciškai nudelbęs akis, į tai žiūri pro pirštus.“
Pasak A.Kondrusevičiaus, valstybė žlugdydama verslą negalvoja apie gausėjančias bedarbių gretas. „Šiemet pervežimo įmonėse krovininių automobilių sumažėjo 5 tūkst., – sakė jis. – O juk vienas automobilis teikia darbą ne tik vairuotojui, bet ir dar 30 specialistų: sandėlininkams, servisų darbuotojams ir pan. Vadinasi, vien dėl vežėjų problemų šalyje atsirado 30 tūkst. bedarbių.“
Kalbos neatitinka tikrovės
Valentinas Mazuronis, Seimo narys:
Valdančioji dauguma skelbė, kad verslui suteiks 4–5 milijardų litų paramą. O dabar ūkio ministras Donatas Kreivys tikina, esą verslininkai patys kalti, kad nesugeba panaudoti milijardų litų. Ar tai ne juokas pro ašaras? Parodykite verslininką, kuris atsisakytų galimybės gauti lengvatinius kreditus. Liūdina, kai valdžia mato ne savo problemas, o ieško jų kitur. Tai rodo, kad Vyriausybė verslą skatina tik viešųjų ryšių lygyje, garsiomis kalbomis, o iš tiesų viskas daroma atvirkščiai.
Skatina nelegalų darbą
Jonas Guzavičius, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas:
Dabartiniai darbo santykių įstatymai skatina nelegalų darbą. Žmogui patogu gauti bedarbio pašalpą ir dar nelegaliai uždarbiauti. Tad reikia ne didinti mokesčius, o gerinti jų surinkimą. Šiuo metu nelegaliai įdarbinti specialistą nėra sudėtinga: pakanka, kad jis pasakytų, kad dirba tik pirmą dieną, nors to ir nėra. Taip pat valstybė visiškai neskatina bankų kredituoti verslo. Juk bankams daug patogiau skolinti už didelius procentus valstybei nei įmonėms. Verslas kenčia pinigų badą, o valstybė vis labiau įsiskolina už didelius procentus.
Saulius Tvirbutas
