Nuo kitų metų pensijų sistema bus indeksuojama, tai reiškia, kad pensijos dydis priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių – pensija gali didėti, tačiau nemažėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais.
Rinksime taškus
Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Nuo kitų metų pradžios sistemą sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.
Taškai bus susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu tais metais. Uždirbus 12 vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus.
„Sodra“ pateikia, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis – 808,7 euro (jis apskaičiuotas sudėjus 2016 III ir IV ketv. bei 2017 I ir II ketv. vidutinius darbo užmokesčius ir padalinus iš 4). Tad remiantis šiuo dydžiu, štai tiek reikėtų uždirbti per metus, norint gauti 1, 2 ar daugiau taškų. Sumos pateikiamos neatskaičius mokesčių:
4800 per metus – 0,49 taško (12 minimalių algų po 400 Eur)
9704,4 Eur per metus – 1 taškas
19408,8 Eur per metus – 2 taškai
29880 Eur per metus – 3 taškai
39840 Eur per metus – 4 taškai
48522 Eur per metus – 5 taškai (maksimali riba)
Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.
Taigi, jeigu žmogus visą gyvenimą (35 metus, kol kaupia stažą) uždirba maždaug vidutinį atlyginimą, tai jis, išeidamas į pensiją bus sukaupęs 35 taškus, o taško vertė 2018 m. 3,27 euro ir kasmet bus indeksuojama. Tai jeigu į pensiją jis išeitų esant 2018 m. rodikliams, sukauptų pagal taškus 114,45 euro.
Jei sukauptas stažas sieks 35 metus, o 2018 m. būtinasis stažas dar bus 30,5 metų, tai bazinė pensija 152,92 Eur padidės iki 175,48 Eur. Iš viso jo pensija kitais metais siektų 289,93 Eur (114,45 + 175,48 = 289,93 eurų).
Žinoma, toks skaičiavimas tik teoriškas, mat situacija keisis kiekvienais metais – vidutinio darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojami taškai, kis, o tuo pačiu keisis ir taško vertė eurais.
Bet to, kiekvienas skaičiavimas labai individualus. Tikėtina, kad per 35 darbo metus žmogus nedirbs visada už tokį patį atlygį, tad surinkta bendra taškų suma gali būti visai kitokia.
„Pavyzdžiui, Petras išeis į pensiją turėdamas 35 metų stažą. Pirmus 5 metų jis dirba už minimalią algą, kuri sudaro maždaug pusę vidutinio uždarbio, tai sukaupia 2,5 taško. Paskui daro karjerą ir dar 10 metų uždirba VDU tai pridėkime dar 10 taškų. Paskui gyvenimas pagerėja ir žmogus ateinančius 10 metų uždirba jau 2 VDU – plius 20 taškų. Dar 5 metus jis uždirba 3 VDU – 15 taškų. O likusius 5 metus jo alga – vėl 2 VDU – 10 taškų.
2,5+ 10+ 20+ 15+ 10 = 57,5 taško – dauginsime iš tais metais, kai žmogus išeis į pensiją esančios taško vertės ir turimo stažo (stažo koeficientas bus (35/35) – 1. Iš jo dauginsime tais metais patvirtintą bazinį pensijos rodiklį, kuris visą laiką iki tol bus indeksuojamas)“, - informuoja „Sodra“.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
Ilgėja būtinasis stažas
Šiuo metu didinamas ne tik vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris 2026 metais visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių, bet nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai liko 15 metų. Beje, nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą“, o stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai.
R. Vainienė: tiesiog perstumdė baldus
Ekonomistė Rūta Vainienė neslepia, ji iš esmės kritiškai vertina pačią „Sodros“ sistemą, tad atlikti pakeitimai – ne reforma ir net ne kosmetinis patvarkymas. Kaip ji įvardija, veikiau tai kambaryje iš vienos vietos į kitą perstumdyti baldai.
„Pasikeitė tiesiog pensijų skaičiavimo formulė. Anksčiau trys dalys buvo - bazinė, stažas ir sumokėtos įmokos, o dabar lieka dvi dalys – bazinė ir taškai, o taškas žymi irgi stažą bei sumokėtos įmokas. Reikia suprasti, kad jei mes orkestrą persodinam, jis dėl to geriau groti nepradeda. Tai sistemoje dėl to pinigų neatsiranda. Ar žmonėms bus daugiau aiškumo? Nežinau. Žmonės skirtingi su priešpensinio amžiaus žmonėmis, kuriais bendrauju, jie buvo įsigilinę į ankstesnę formulę, tai dabar reikės iš naujo žiūrėti, kiek tų taškų galės sukaupti, kokia vertė. O visa kita, tas pats: lubos išlieka, stažo reikalavimas auga, jis kaupiasi tokia pačia tvarka, nuo MMA, esminiai parametrai nelabai keičiasi. Tai baldai nenauji net“, - prieina prie išvados R. Vainienė.
Ji prideda, kad ir dabartinė skaičiavimo forma nedraudė didinti pensijos, tad dėl formulės pasikeitimo pensija nedidės. „Gal čia specialiai sutapatinta su skaičiavimo tvarka, kad žmonėms sukurtų iliuziją, jog dėl šitos sistemos didėja pensijos. Bet ne, jei priima sprendimą didinti, tai ir didina“, - sako R. Vainienė.
N. Mačiulis: sveikintinas skaidrumo elementas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis dėl padidinto privalomo darbo stažo pažymi, kad tai – realybė, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visos kitos Europos valstybės.
„Dėl visuomenės senėjimo, dėl darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, kuris itin reikšmingas ir ryškus Lietuvoje, valstybė neturi kitos išeities tik vėlinti pensinį amžių ir reikalauti didesnio stažo, nes priešingu atveju nėra galimybės mokėti didesnes senatvės pensijas. Natūralu, kad didėjant gyvenimo trukmei reikalaujamas stažas taip pat didėja“, - sako ekonomistas.
Kaip ir R. Vainienė jis pabrėžia, kad nauja skaičiavimo sistema nereiškia didesnių pensijų, mat pensijų dydis priklauso ne nuo sistemos, o nuo valstybės galimybių ir to, kiek žmogus pats per savo gyvenimą išdirba ir, kiek sumoka socialinio draudimo įmokų. Tačiau pasikeitusi skaičiavimo tvarka gali turėti vieną teigiamą aspektą – didesnį skaidrumą.
„Apskritai tas pokytis, kurį dabar matome – teigiamas, nes atsiranda skaidrumas susijęs su taškais ir kiekvienas dirbantysis gali matyti, kiek yra sukaupęs taškų ir, kaip jie pavirsta į individualią pensijos dalį. Atsiranda motyvacija taškus kaupti, t.y. deklaruoti gautas pajamas, neslėpti jų, nes suvokiama, kad tai turės neigiamą įtaką jų senatvės pensijai. Tai skaidrumo elementas labai svarbus ir sveikintinas, atsirado tampresnis ryšys tarp socialinio draudimo įmokų ir išmokų. Jeigu iki šiol to ryšio beveik nebuvo, maksimali pensija apribota labai žemame lygyje, tai dabar atsirado galimybė iki penkių taškų gauti per metus.
Šie pokyčiai teigiami ir gali padėti kovoti su šešėline ekonomika, bet apskritai tai nėra revoliucija“, - teigia N. Mačiulis.
