Tačiau, pasak PSO, kovos būdų su šia problema tikrai yra. Kolumbijos sostinė Bogota ir Danijos – Kopenhaga yra tarp teigiamų pavyzdžių, kuriais galėtų sekti ir kitos šalys. Bogota, siekdama sumažinti mieste tvyrančią oro taršą, sostinės gyventojus ir turistus ragina rinktis viešąjį transportą.
Tuo pačiu po miestą kursuojančius senus, orą teršiančius autobusus pakeitė į modernius ir ekologiškus. Toks sprendimas per metus „sutaupo“ apie 350 tonų išmetamos CO2 koncentracijos. O Kopenhagoje oro kokybė pagerėjo dėl aktyvaus gyventojų naudojimosi dviračiais. Tokie rezultatai tik įrodo, kad kovoti su oro užterštumu galima.
Žiema – oro taršos karalienė
Keletą pastarųjų metų Lietuvoje oro taršos problema labiau jaučiama šaltuoju metų laiku ir ankstyvą pavasarį. Įsivyravus sausiems orams ir stokojant lietaus, tarša miestuose padidėja dėl transporto priemonių pakeliamų į aplinkos orą dulkių.
Šalies miestus apgaubia smogas ir ore tvyro kietosios dalelės. Todėl aplinkos oro kokybės duomenų stebėjimas ir matavimas, yra viena pagrindinių priemonių, kuri padeda numatyti oro užterštumo priežastis ir kovos su jomis metodus.
Mūsų šalyje oro kokybės tyrimus atliekančios Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė sutiko atskleisti, kaip yra matuojama ir stebima oro kokybė bei tarša Lietuvoje, kokie duomenys gaunami ir vertinami.
„Visų pirmą oro kokybės tyrimai, kaip ir kitose šalyse, atliekami norint įvertinti oro užterštumo lygį skirtingose vietovėse. Gauta informacija naudojama aplinkos pokyčių vertinimui, sveikatos apsaugai, mokslo reikmėms. Daugiausia oro kokybės tyrimų stočių veikia miestuose (14 iš 17), kur gyvena daugiausiai šalies gyventojų, sutelkta pramonė, intensyvus transporto eismas“, - paaiškina pašnekovė.
Šiuo metu visoje šalyje veikia 17 oro kokybės monitoringo stočių, kuriose įsigyta matavimo įranga yra pagaminta naudojant naujausios kartos technologijas, ilgaamžė, naudojanti minimalų energijos poreikį ir neteršianti aplinkos.
Tokia įranga buvo įsigyta įgyvendinus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą finansuotą projektą, skirtą aplinkos oro stebėjimo sistemos atnaujinimui ir stiprinimui.
Oro kokybės tyrimų analizė atliekama prie kompiuterio
Gal daugelis nustebs, tačiau naujausia technika leidžia didelę dalį oro kokybės tyrimų analizės atlikti tiesiog sėdint prie kompiuterio, o ne fiziškai vykti į tyrimų stotis. „Stotys yra automatizuotos, duomenys iš ten veikiančių teršalų analizatorių patenka į stoties kompiuterį, o iš jo - į pagrindinį oro kokybės duomenų serverį.
Visų duomenų peržiūra ir vertinimo procesas kiekvieną darbo dieną vyksta prie kompiuterio Aplinkos apsaugos agentūroje“, - pasakoja V. Bimbaitė. Turint modernią techniką, oro taršos stebėjimas tapo žymiai greitesnis, o gaunami rezultatai tikslesni.
Oro kokybės monitoringo stotyse matuojamas skirtingas skaičius teršalų. Kasdien vertinami ir su nustatytomis normomis lyginami šie teršalai – kietosios dalelės KD10 ir KD2.5, azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, ozonas.
Minėti teršalai ir kietosios dalelės lakieji organiniai junginiai (benzenas), ozono pirmtakai (28 komponentai), gyvsidabris bei kai kurie meteorologiniai parametrai automatinėse stotyse matuojami nepertraukiamai ištisą parą.
Duomenų bazėje kaupiami šių teršalų vidutiniai valandos duomenys. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, daugiausia nerimo kelia didelė kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore.
Net ir maža šio teršalo koncentracija kenkia žmonių sveikatai, o poveikis priklauso nuo dalelių dydžio. Todėl mūsų šalis įgyvendinant ES Teminėje oro taršos strategijoje, Geteborgo protokole ir 2013 m. pasiūlyme teršalų išmetimo kiekio mažinimo uždavinius, numato įsipareigoti iki 2020 metų aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis KD10 sumažinti ne mažiau kaip 32 proc. palyginus su 2005 metais išmestu kiekiu, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui pramonėje.
Aplinkos ministerija: www.am.lt ES struktūrinė parama: www.esparama.lt
