„Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime.
„Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra.
Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc. jai reikalingos naftos, o likusią dalį – jūrų keliais iš kitų šalių.
Tai padaryta kitą dieną po to, kai Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Anksčiau šį mėnesį Lenkija pareiškė, kad tebeperka 10 proc. tiekiamos naftos iš Rusijos, nors primygtinai reikalavo griežtesnių sankcijų Rusijos naftai.
Praėjusiais metais Lenkija paskelbė turinti „radikalų planą“ iki 2022 metų pabaigos nutraukti visą rusiškos naftos importą.
Tačiau valstybės turto viceministras Maciejus Maleckis parlamentui sakė, kad Lenkija vis dar turi galiojančią sutartį su Rusijos bendrove „Tatneft“.
Tai reiškė, kad Lenkija kas mėnesį iš Rusijos vis dar pirko 200 000 tonų naftos.
Pasak M. Maleckio, valstybinė bendrovė „Orlen“ „tvirtai pareiškė, kad nustos pirkti rusišką naftą, kai tik bus įvestas ES embargas“.
M. Maleckis teigė, kad dabartinė sutartis su „Tatneft“ negali būti nutraukta, nes tai priverstų Varšuvą mokėti Rusijos įmonei kompensacijas.
Pastaraisiais metais Lenkija iš esmės diversifikavo naftos ir dujų tiekimą ir, pasak M. Maleckio, sandoris su „Tatneft“ buvo vienintelė energetikos sutartis su Rusija.
Septintajame dešimtmetyje buvo pradėtas tiesti naftotiekių tinklas „Družba“ („Draugystė“), kuriuo nafta iš Uralo į Europą pumpuojama šiaurine atšaka per Lenkiją ir pietine atšaka per Ukrainą.
ES dėl Rusijos karo Ukrainoje skelbia sankcijas dar 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui
Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai.
Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.
ES priemonės atkartoja anksčiau penktadienį JAV ir Didžiosios Britanijos paskelbtas sankcijas ir yra skelbiamos po Didžiojo septyneto (G-7) įspėjimo šalims, kad jos patirtų „rimtų išlaidų“, jei padėtų Rusijai.
Naujausias ES sankcijų paketas yra pats radikaliausias, „išeikvojantis Rusijos karo arsenalą ir smarkiai paveikiantis jos ekonomiką“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Taip pat didiname spaudimą tiems, kas bando apeiti mūsų sankcijas“, – pridūrė ji.
Naujausios ES sankcijos paveiks dar 96 rusų kompanijas ir valstybines agentūras, įskaitant dar tris rusų bankus, sakoma ES pareiškime.
Į šio paketo sankcijų sąrašą įtraukti ir septyni Irano juridiniai asmenys, gaminantys dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja taikinius Ukrainoje, įskaitant infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus.
Pramonės prekių eksporto į Rusiją draudimas išplečiamas ir apims dvejopos paskirties prekes, tokias kaip elektronikos prekės, specializuotos transporto priemonės, mašinų dalys, sunkvežimių ir lėktuvų variklių atsarginės dalys, antenos, kranai, dronai, retieji žemės elementai, infraraudonųjų spindulių kameros.
Prekybą šiomis prekėmis ES pareigūnai vertina daugiau kaip 11 mlrd. eurų.
Kaip skelbia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, pritarta Lietuvos siūlymams dėl draudimo gabenti dvejopos paskirties prekes tranzitu per Rusijos teritorija į trečiąsias šalis ir neleisti Rusijos piliečiams užimti pareigų ES kritinės infrastruktūros srityje.
„Įtraukti ir Lietuvos teikti siūlymai dėl sektorinių sankcijų ribojimų elektros mašinų, mechaninių įrenginių bei optikos pramonės srityse. Tai ženkliai prisidės prie Rusijos karinių ir technologinių pajėgumų susilpninimo“, – šeštadienį skelbiama ministerijos pranešime.
Taip pat nurodoma, kad sankcijų sąraše – organizacijos, susijusios su Rusijos kariniu ir gynybos sektoriumi, asmenys, susiję su ukrainiečių vaikų grobimu, deportacijomis ir priverstiniu įvaikinimu Rusijoje, įmonės ir asmenys, sudarantys sąlygas Ukrainos išteklių grobstymui.
Įtraukti ir Rusijos Vyriausybės atstovai, vyresnieji parlamento nariai, respublikų vadovai, įgaliotosios valdžios institucijos ir prokurorai okupuotose Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios apskrityse, karo vadai ir karinių padalinių vedliai, organizacijos ir asmenys, padedantys užtikrinti karo Ukrainoje finansavimą.
Sankcijos propagandai
Sugriežtintos sankcijos Rusijos propagandiniams leidiniams, imtasi žingsnių sustabdyti valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos grupių RT ir „Sputnik“, kurios jau uždraustos Europoje, padalinių arabų kalba transliavimo licencijas.
ES šalių narių reikalaujama detaliau pranešti apie turtą, paimtą iš Kremlių remiančių turtingų rusų, kuriems taikomos sankcijos, ir įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad naujausių sankcijų sąraše yra iš viso 121 asmuo, kompanija ir agentūra. Sąrašo detalės vėliau šeštadienį turi būti paskelbtos oficialiajame ES leidinyje.
Įtraukimas į sąrašą reiškia turto Europos Sąjungoje įšaldymą ir vizų draudimą.
Pasak J. Borrellio, naujausios sankcijos taip pat nukreiptos prieš „tuos, kas atsakingas už mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų deportavimą ir prievartinį įvaikinimą“ pažeidžiant tarptautinę teisę.
„Toliau didinsime spaudimą Rusijai ir darysime tai tiek, kiek reikės, kol Ukraina bus išvaduota nuo Rusijos brutalios agresijos“, – sakė jis.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija sakė, kad sankcijos nukreiptos prieš karinių ir politinių sprendimų priėmėjus, kompanijas, remiančias Rusijos karinę pramonę, karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadus.
EK prieš tris savaites pasiūlytas sankcijų paketas priimtas tik po didelių vidaus ginčų dėl konkrečių formuluočių, kitą dieną po nusistatyto penktadienio termino, kai buvo minimos Rusijos karo Ukrainoje metinės.
Vėlavimas buvo nedidelis, bet simboliškai svarbus ir dar kartą parodė, kad 27 valstybių blokui sunkiau sutarti dėl naujų sankcijų taikinių.
