Už galutinį įstatymo priėmimą balsavo 106 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o 2 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.
Daugiausia diskusijų Seime buvo dėl to, kokio dydžio turėtų būti išmokos, kiek laiko jos turėtų būti mokamos ir kokie reikalavimai turėtų būti jų gavėjams.
Kaip jau skelbta, priimtos jo pataisos numato, kad iš valstybės lėšų darbdaviams skiriamos subsidijos dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo jų darbuotojo atlyginimo.
Darbdavio pasirinkimu, ji sudarys 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 90 proc., bet ne daugiau, kaip MMA.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad pirmu atveju maksimali valstybės dotacijos dalis (70 proc.) sieks 910,5 euro, o likusi darbdavio dalis – 390,2 (30 proc.) euro. Tokiu atveju žmogaus atlyginimas neatskaičius mokesčių būtų 1300,7 euro arba apie 833 eurus į rankas per mėnesį.
Antru atveju valstybės dotacijos maksimali dalis (90 proc.) bus 607 eurai, o darbdavys (10 proc.) turės mokėti darbuotojui 67 eurus. Tuomet priskaičiuota alga būtų 674 eurai arba apie 475 eurai į rankas per mėnesį.
Kad įmonė gautų subsidiją, darbdaviai pirmiausia turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Pranešimo forma skelbiama inspekcijos puslapyje.
Tuomet darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri jam ir turėtų išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui.
Užimtumo tarnyba per 5 darbo dienų įvertina, ar pasiūlymą pateikęs darbdavys atitinka visas sąlygas ir priima sprendimą skirti arba neskirti subsidiją darbo užmokesčiui per prastovą. Prastovos subsidija išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.
Tai reiškia, kad už kovą subsidija turėtų būti išmokėta iki balandžio pabaigos.
Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Palyginti su ankstesniu įstatymo pataisų projektu, subsidijas gavusiems darbdaviams neliko reikalavimo išlaikyti visus darbuotojus bent 6 mėnesiams, išmokas galės gauti ir tie, kurie iki įstatymo priėmimo buvo išleidę darbuotojus nemokamų atostogų.
Išmokos dirbantiems savarankiškai
Pagal priimtas pataisas, savarankiškai dirbantys asmenys gali tikėtis 257 eurų per mėnesį išmokos, jeigu dėl karantino jie nevykdo veiklos ir negauna pajamų.
Balandžio 6 dienos duomenimis, į Užimtumo tarnybą kreipėsi 106 darbdaviai, paskelbusių prastovas darbuotojams, ir apie 12 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
Tiesa, Seimas galutinai priėmus ir Sveikatos apsaugos įstatymą, už kiekvieną mėnesį bus skaičiuojama 42,37 eurų per mėnesį privalomo sveikatos draudimo įmoka. Jas bus galima sumokėti per 2 metus nuo tada, kai baigsis karantinas.
Dirbantys savarankiškai dėl fiksuotos išmokos kreiptis į Užimtumo tarnybą gali nuo balandžio 5 dienos.
Prašymas gali būti pateiktas tik vieną kartą ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu. Išmoką mokės „Sodra“ už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Vadinasi, už kovą maždaug pusė išmokos, arba apie 125 eurus (karantinas paskelbtas nuo kovo 16 d.) turėtų būti sumokėta iki balandžio pabaigos.
Į šią išmoką gali pretenduoti tokie savarankiškai dirbantys asmenys:
- individualių įmonių savininkai;
- mažųjų bendrijų nariai;
- tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
- asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant dirbančius su verslo liudijimais);
- fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla;
- šeimynos dalyviai;
- asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Savarankiškai dirbantis asmuo turi atitikti visas šias sąlygas:
savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną.
Nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, negauna darbo pajamų.
Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.
