Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos. Jos numatė, kad iš valstybės lėšų skiriamos subsidijos dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojo atlyginimo.
Darbdavio pasirinkimu, ji sudarys 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 90 proc., bet ne daugiau, kaip MMA.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pirmu atveju maksimali valstybės dotacijos dalis (70 proc.) sieks 910,5 euro, o likusi darbdavio dalis – 390,2 (30 proc.) euro. Tokiu atveju žmogaus atlyginimas neatskaičius mokesčių būtų 1300,7 euro arba apie 833 eurus į rankas.
Antru atveju valstybės dotacijos maksimali dalis (90 proc.) bus 607 eurai, o darbdavys (10 proc.) turės mokėti darbuotojui 67 eurus. Tuomet priskaičiuota alga būtų 674 eurai arba apie 475 eurai į rankas.
Vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos sprendimu, Seimas šios tvarkos nepriėmė ir jos svarstymą nukėlė į balandžio 7 d. Nors premjeras ir skirtingi ministrai viešai žadėjo, kad subsidijų bus galima prašyti nuo balandžio 5 d.
Kada pinigai realiai pasieks įmones ir darbuotojus – iš viso neaišku. Be to, kaip informuoja ministerija, subsidija bus apskaičiuota ir pervesta tik po to, kai atlyginimą darbuotojui išmokės darbdavys.
Tačiau, kaip minėta, net ir tokia pagalbos priemonė nepatvirtinta, nes priėmimas nukeltas. Portalui tv3.lt atsiųstame komentare LVŽS frakcija paaiškino taip padariusi, kad „Vyriausybė turėtų laiko atlikti skaičiavimus ir įvertinti Seimo narių registruotus pasiūlymus, kuriems, nukrypstant nuo Vyriausybės pasiūlymų, pritarta komitetuose.“
„Suprasdami pagalbos verslui ir jame dirbantiems žmonėms poreikį turime veiksmus derinti su Vyriausybe, kuri yra atsakinga už tokio pobūdžio pagalbos priemonių paketą“, – paaiškino LVŽS frakcija.
Jau gali būti ir vėlu
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad valstybei dabar reikia skolintis pinigus ir juos įlieti į verslą.
„Dabar yra laikas veikti. Čia kaip su virusu – dėl jo turime investuoti investuoti į žmonių sveikatą, o čia turime investuoti į įmonių sveikatą. Jeigu dabar pradėsime aiškintis, kuris serga daugiau, kuris mažiau, lauksim, svarstysim, tai liga įsisenės. Tiesiog reikia greitai tą daryti. Kad nepriėmė įstatymų, yra blogai“, – situaciją komentavo V. Sutkus.
Jo teigimu, procesai yra arba kontroliuojami, arba vyksta stichiškai. Dabar Lietuvos ekonomikoje procesai vyksta stichiškai, net ekonomikos ministro nėra, kuris valdytų šią sritį.
„Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios kalba apie tai, kad bus jungiamos Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Be to, dalis funkcijų atimama iš Aplinkos ministerijos. Tam priešinasi Aplinkos ministerija.
Vadinasi, bus išdalinti atleidimo lapeliai jungiamų ministerijų darbuotojams. Žodžiu, ten tvyro sumaištis, o mums reikia, kad viskas vyktų greitai“, – apgailestavo konfederacijos vadovas.
Jo teigimu, jeigu pirmas Vyriausybės žingsnis numatant paramos paketą buvo geras ir savalaikis, tai dabar procesas pradeda strigti.
„Aišku, klasikinis pasakymas, kad „velnias slypi detalėse“, bet kai nėra štabo, nėra žmonių, kurie tuo užsiimtų, tada tų detalių niekas ir netvarko. Įsivaizduokime, jeigu dabar Lietuvoje nebūtų sveikatos apsaugos ministro, o jo pareigas laikinai eitų, pvz., aplinkos ministras.
Tik tiek, kad žmonės yra labai matomi, jie karščiuoja, jie guldomi į ligonines, juos galima parodyti per televizorių, tas matosi. Įmonės, kaip juridiniai asmenys, kenčia tyliai ir miršta palaipsniui. Gali būti jau ir vėlu kažką daryti. Reikia teikti paraiškas ir neaišku, kaip tai daryti“, – nuogąstavo V. Sutkus.
Jo nuomone, valstybės subsidijas reikėtų skirti visiems, per daug nesiaiškinti, kas kaip nukentėjęs, kas daugiau, kas mažiau.
„Reiktų duoti daugmaž visiems, kaip daroma ir Vakarų valstybėse. Pas mus bandoma labai eiti į detales, aiškintis, dėl to priemonės vėluoja.
Geras žingsnis tas, kad buvo nuspręsta atsisakyti to specialaus įmonių sąrašo. Jo atsisakyta, bet Užimtumo įstatymas Seime nepakeistas. Jeigu būtų tą padarę, būtų galima veikti. Dabar lauksime“, – komentavo pašnekovas.
Reikia greitų sprendimų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis abejojo, ar delsiant priimti įstatymus Seime suprantama, kokia situacija versle ir kokias problemas jis sprendžia.
„Tai akivaizdu. Jeigu supratimas būtų, tai turbūt posėdžiautų ir naktimis. Vienas iš esminių dalykų, ką šiandien tikrai turime išsaugoti – tai konkurencingą verslą ir žmones, kurie jame dirba. Būtent jų gebėjimais Lietuva atsistatinės po krizės arba praėjus sunkmečiui. Kol kas to supratimo matau, deja, mažai“, – kalbėjo konfederacijos vadovas.
Jis sakė kalbėjęsis su žmonėmis, turinčiais įmonių Vokietijoje ir Norvegijoje. Lietuvoje, palyginti su šiomis šalimis, valstybės pagalba verslui „švelniai tariant, yra kitokia“. Ten daug darbuotojų atlyginimai labiau padengiami siekiant palaikyti jų pajamas.
„Tarkime, Norvegijoje po dviejų dienų, jeigu įmonė susiduria su sunkumais arba juo labiau, kaip mūsų atveju, iš viso uždraudžiama jų veikla, tai po 2 dienų įsijungia valstybės pagalbos mechanizmas ir žmonėms mokama 70 proc. jų gautų pajamų. Vokietijos atveju kompensavimo mechanizmas leidžia žmonėms gauti 60 proc. pajamų arba buvusio atlyginimo, jeigu turi vaikų – 67 proc.“ – komentavo R. Dargis.
Anot jo, tai yra labai greitai veikiantis mechanizmas, kuris įjungiamas, kad įmonė galėtų susitvarkyti savo sąnaudas, išlaidas, vykdyti mokėjimus – bankinius, įvairių paslaugų, infrastruktūrinius. Taip našta verslui palengvinama:
„Manyčiau, turime galvoti apie adekvatų mechanizmą. Apie tai pats kalbėjausi su socialinių reikalų ir darbo ministru. Siūliau, kad šiandien tiems žmonėms, kurie dėl sunkmečio šiandien praradę darbą, kitaip tariant, jie tebėra darbe, bet negali dirbti dėl implikuotų sąlygų, tai jiems, mano galva, be išimties reikėtų mokėti iki 700 eurų išmokas. Aišku, jeigu atlyginimas buvo mažesnis, tarkime, 650 eurų, išmoka jo neturėtų viršyti.“
Anot R. Dargio, tokia parama reikalinga pačios Vyriausybės paskelbtu karantino laikotarpiu. Priverstinės prastovos ir dabar siūloma dotacijų tvarka nėra tinkama, nes daugeliui darbuotojų esą labiau apsimokės gauti nedarbo draudimo išmoką, o juos praradus sumažės įmonių konkurencingumas.
„Vyks žmonių vaikščiojimai ir įmonės ilgiau atsistatinės ir valstybė tą pajaus per pajamų į valstybės biudžetą skirtumą. Mano požiūriu, čia reikia veikti greitai, efektyviai, palaikyti stabiliai veikusias įmones sunkmečiu ir, aš manau, jos po to atsigaus ir valstybė nuo to išlos“, – apibendrino konfederacijos vadovas.
