Ar tikrai Vilniaus raitosios policijos vadovą Laimoną Bankauską Baltarusijos saugumiečiai bandė užverbuoti? Kur veda prieš ketverius metus Baltarusijoje nužudyto Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo Vytauto Pociūno tyrimas? Gal šie įvykiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui? Neatsakytų klausimų yra dar daugiau, o apie juos kalbėti vengia ir VSD, ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
“Respublikai" tapo žinoma, kad šių metų pavasarį rengtos neaiškių jėgų provokacijos ir Visagine. Iškart po Ignalinos atominės uždarymo socialiai neapsaugotus, darbo netekusius visaginiečius ėmė atakuoti mieste įsisteigęs neaiškios ideologijos Visagino atgimimo judėjimas (VAJ), viliojantis į savo gretas žmones pigesniais produktais ir viešai per rusų ir lietuvių kalbomis leidžiamą laikraštėlį “Pravda Visaginasa" (“Visagino tiesa") žeminantis Lietuvos valstybę.
Citata iš “Pravda Visaginasa" - “Nepriklausomos" Lietuvos piliečiams norėčiau pasakyti: “Jei ne Lenkija, Lietuvoje būtų badas (rusiškame tekste - golodomor). Jei ne Rusija, Lietuva išmirtų iškart, o jei ne pigaus etilo spirito kontrabanda, lietuviai prasiblaivytų ir iškart išeitų iš proto išvydę Lietuvos realybę".
Laikraštėlyje šaipomasi iš Sausio 13-osios. Esą žmones apgavo, vežė į Vilnių, nes ten dešrelių pigiau davė. Tetrūksta tik vieno dalyko. Kad Rusija, išgirdusi “Pravda Visaginasa", imtų ginti Lietuvoje vargstančių savo piliečių ir tautiečių teises.
Vėl įjungs atominę?
Gegužės 2-osios numeryje “Pravda Visaginasa" publikuoja interviu su buvusiu kauniečiu, o dabar jau aštuntus metus Vilniuje gyvenančiu Jurijumi Subotinu, redaguojančiu “Pravda Visaginasa". Publikacija pavadinta “Už atominę kovosime iki galo. Bet ne viskas iškart. Pradėsime nuo paketų".
J.Subotinas praneša, kaip kovos: “Turime strategiją, konkrečius veiksmus, kad antrasis blokas (atominės - red. past.) vėl imtų veikti, o keli tūkstančiai ciniškai atleistų specialistų būtų grąžinti atgal į darbo vietas".
J.Subotinas tarsi ir turi teisę rūpintis atomine. Mat iki 1992 metų dirbo Saratovo srities Balakovo atominėje skyriaus viršininku.
Įjungs “su vištiena"
O kokia atominės neuždarymo strategija? Į strategiją įtraukti viščiukų broileriai. Visaginiečiai į VAJ gretas viliojami pigesnio maisto paketais. Tarkime, kilogramas kiaulienos kainuoja 6,8 lito. 1,5-1,8 kg viščiukų broilerių - 6,2 lito. 1 kg cukraus - 2,3 lito. 200 g sviesto - 1,8 lito. Duona - 40 proc. pigesnė nei šalies parduotuvėse, o skalbimo milteliai - 30 proc. pigesni. Štai ir vilionė - pigesnius produktus gauna tik VAJ nariai. Turintys VAJ narių pažymėjimus. Tokių narių Visagine jau yra per aštuonis šimtus. Gretos dar plečiasi.
O ko nesiplėsti, jei neaiškūs veikėjai viešai agituoja pradėti tiesiogines Visagino ir... Maskvos derybas, kad Lietuvos atominiam miestui būtų tiekiamos dujos už tokią pat kainą, kaip ir Rusijoje Rusijos piliečiams?
Absurdiška idėja? Bet daugybė atominio miestelio gyventojų ja patikėjo.
VAJ įregistruotas kovo viduryje. Šiam judėjimui vadovauja buvęs policijos papulkininkis, o dabar pensininkas Larionas Demidovas. Gimęs Baltarusijoje. Baigęs Gorkio aukštąją milicijos akademiją. 2007 metais nesėkmingai balotiravęsis į Seimą.
Pakalbėjo saugumiečiai
Apie šios agitacijos pasekmes Visagino gyventojams Valstybės saugumo departamento atstovai nenori kalbėti. Ir apskritai apie kurstymą prieš Lietuvos valstybę linkę patylėti. Tik energetikų miestelio teisėsaugininkai puse lūpų prasitarė, kad su J.Subotinu saugumiečiai pakalbėjo. Tik sukurstytų miesto žmonių nuraminti niekas reikalo nematė. Patogiau tokius nemalonius įvykius nutylėti. Lyg jų nebūtų.
O pats J.Subotinas vis dar jaučiasi teisus: “Bijok - į kelnes dėk. Sekmokas (energetikos ministras Arvydas Sekmokas - red. past.) jau pasiskundė saugumiečiams. O ką saugumiečiai? Jie irgi žmonės. Jie juk viską mato, kas darosi Lietuvoje. Ar negalima rašyti švelniau? Negalima. Švelniau su moterimi reikia kalbėti".
Kaunietiški paketai
Vilionė pigesniais maisto produktais - nėra naujiena. Prieš gerą dešimtmetį kaunietis verslininkas J.Subotinas tokią pačią akciją išbandė gimtajame Kauno mieste. Mat dabar 60-metis vyras užaugo Kauno priemiestyje Šančiuose. Kooperatyvų steigimosi laikais J.Subotinas tapo vienas pirmųjų Kauno verslininkų. 1987 metais, dar sovietiniais laikais, vienas pirmųjų užregistravo kavinę “Tritaškis", veikusią Panemunėje. Bet verslo nepakako. Kauniečiui parūpo vargstanti liaudis.
Įsteigė bendrovę “Liaudies kuras" ir tapo šios bendrovės direktoriumi. “Liaudies kuras" ėmė stengtis, kad žiemą nesušaltų nuskurdusi Kauno liaudis. Aprūpino pensininkus ir šiaip varguolius pigesnėmis anglimis. Atvežtomis iš Ukrainos. Ėmė dalinti maisto paketus, pavadintus Subotino paketais. Jokių specialių pažymėjimų tąkart nereikėjo. Gal tikėtasi, kad žmonės savo geradarį ir taip prisimins. Per rinkimus.
Deja, Kaunas ne toks miestas. J.Subotinas dėkingumo iš liaudies nesulaukė, niekas už jį nebalsavo nei 1998 metais (vyko pakartotiniai rinkimai), nei 2000-aisiais, nei 2008 metais.
Trukdo permainos
Buvęs VSD direktorius Zigmas Vaišvila mano, kad bruzdančio Visagino atgimimo judėjimo tikslais ir veikla specialiosios tarnybos galbūt domisi, tačiau yra pavojus, kad nieko nedaro. Tokios akcijos nėra populiarios viešųjų ryšių prasme.
“Šiais laikais daugeliui yra svarbiau ne darbas, o viešieji ryšiai, todėl ir naujieji “jedinstvininkai" Visagine visuomenei nebūtų tokie įdomūs kaip terorizmu apkaltintos Eglės Kusaitės istorija, - “Respublikai" sakė Z.Vaišvila. - Buvo laikas, kai VSD politikai paliko ramybėje, tuomet saugumas atsistojo ir ėmė normaliai veikti".
Z.Vaišvila pripažįsta, kad dabartiniai politikai turi tiek daug interesų šioje tarnyboje, kad saugumo žmonės tiesiog negali dirbti savo darbo. Vieni kitus “pastuksena", kai ką atleidžia iš VSD, keičiama vadovybė ir t.t.
“Kiekviena drastiška permaina atima kai kurių specialistų motyvaciją dirbti, - sakė Z.Vaišvila. - Žmonės ima abejoti dėl savo karjeros perspektyvų, tad valstybės reikalai atidedami į šalį.
Dabar, po didžiųjų kadrinių pasikeitimų VSD vadovybėje ir net pasklidus idėjai šią tarnybą sujungti su Krašto apsaugos ministerijos Antruoju (kontržvalgybos) departamentu, jau nebematome, kas vyksta pas kaimynus ir kitose strateginėse vietose.
Pavyzdžiui, mes iki šiol nežinome visos teisybės apie karininko Vytauto Pociūno žūtį. Dabar nėra aišku, kur apskritai dreifuoja VSD laivas, ar jis dirba".
Ryšys su 1991-aisiais
Z.Vaišvila sakė, kad būtų labai keista, jeigu nesidomima Visagine jau dirbančia naująja “Jedinstvo" organizacija. O ši tyliai leidžia savo spaudą, kurioje nėra jokių registracijos ženklų, tad galbūt ir nelegalią.
Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataro teigimu, tokio judėjimo atsiradimas būtent dabar nėra atsitiktinumas, matyti ir simptomiški požymiai. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Visagine padaugėjo bedarbių, pabrango šiluma, kilo žmonių nepasitenkinimas.
Juo labiau kad beveik tuo pat metu, kai pasirodė leidinys “Pravda Visaginasa", vyko ir pokyčiai VSD vadovybėje. Tada Lietuvos gyventojai piktinosi, kad staiga teks grąžinti mokesčių permokas, smarkiai didėjo nedarbas, emigracija, kuro kainos ir t.t.
“Prieš atominės jėgainės uždarymą tikrai buvo galima tikėtis panašių organizacijų atsiradimo, nes tokia situacija jau buvo 1991-aisiais, kai esą dėl socialinių problemų, maisto brangimo antivalstybinė “Jedinstvo" puolė Parlamento rūmus, - sakė Z.Vaišvila. - Jei tokie bruzdėjimai yra nekontroliuojami, valstybė gali sulaukti liūdnų pasekmių.
Prieš dvidešimt metų mes juk turėjome problemų ir su Šalčininkų, kitų Vilniaus krašto regiono autonomininkais. Tiesa, jų, reguliuojamų iš Maskvos, aistras nuraminome ekonominiu būdu. Tiesiog buvo leista privatizuoti butus, žemės sklypus už investicinius čekius. Žmonės rado, ką veikti, ir autonomininkai išsikvėpė".
Keista politikų tyla
Buvusį VSD direktorių stebina ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyla, nors ši parlamentinė struktūra formuoja visos valstybės saugumo politiką.
“Vėl prisimindamas Vilniaus krašto autonomininkų ir “Jedinstvo" laikus, stebiuosi, kodėl dėl Visagino judėjimo nesirūpina atsakingas Seimo komitetas. 1991 metais kylant antivalstybiniam judėjimui Vilniaus krašte, visą informaciją ten rinko įvairios struktūros, - tvirtino Z.Vaišvila. - Tuo užsiėmė ne tik saugumas, policija, kitos tarnybos, bet ir buvo sudaryta laikinoji Aukščiausiosios Tarybos komisija. Tuomet paleidome net dviejų savivaldybių tarybas. O šiandieniniai aukščiausieji politikai labai keistai tyli".
Z.Vaišvilos nuomone, dabartinė šalies valdžia neturi jokios teisės taupyti lėšų Visagine prasidėjusiems bruzdėjimams kontroliuoti, o būtent tai vėliau gali būti pateikta kaip priežastis, jei prieš Lietuvą nukreiptas sambūris pridarytų daug bėdų.
“Jei tokie procesai nekontroliuojami, jie, pasiekus kritinį tašką, valstybei kainuoja brangiai ne tik pinigais. Tuomet galima skaičiuoti ir strateginius nuostolius", - sakė Z.Vaišvila.
Olava Strikulienė, Julius Girdvainis
