2025 m. gyventojai jų turės sumokėti pastebimai daugiau, nei numatoma šiemet. Taip galima spręsti iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Planuojama, kad iš gyventojų papildomai bus surinkta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Kiekvienas sumokės vidutiniškai 362 eurais daugiau
Jau daugelį metų didžiausią dalį valstybės biudžeto pajamų sudaro keli gyventojams taikomi mokesčiai.
Pirmiausia tai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį žmonės sumoka įsigydami beveik visas prekes ir paslaugas.
Jo standartinis tarifas yra 21 proc. Tad maždaug ketvirtadalį kainos, kurią sumokate už daugelį prekių ir paslaugų, PVM pavidalu patenka į Valstybės biudžetą.
Finansų ministerija planuoja, kad kitais metais gyventojai sumokės beveik 150 mln. eurų arba 2,8 proc. daugiau PVM, nei jo planuojama surinkti šiais metais.
Antroje vietoje pagal dydį valstybės biudžeto pajamų eilutėje yra gyventojų pajamų mokestis (GPM). Įprastinis jo tarifas yra 20 proc. Grubiai skaičiuojant, nuo kiekvieno uždirbto euro gyventojai sumoka po 0,2 euro GPM pavidalu.
Finansų ministerija planuoja, kad visi gyventojai 2025 m. sumokės 545,4 mln. eurų arba 19,2 proc. daugiau GPM, negu iš jo planuojama surinkti šiais metais.
Taip pat reikšmingą valstybės biudžeto pajamų dalį sudaro akcizai. Jie taikomi tokiems dalykams, kaip tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai, degalai ir kt.
Planuojama, kad kitais metais visi gyventojai už visas akcizines prekes sumokės 321,4 mln. eurų arba 17,3 proc. daugiau akcizų, nei jų planuojama surinkti šiais metais.
Vien iš šių trijų mokesčių planuojama surinkti per 1,051 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Šią sumą padalijus 2,9 mln. Lietuvos gyventojų išeitų, kad kiekvienas turėtų sumokėti vidutiniškai po 362 eurus daugiau.
Daugiau pinigų – palūkanoms už paimtas paskolas
Beje, šie pinigai atiteks ne tik viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams ar 315 eurų didesnėms vaiko išmokoms, pensijoms, bet ir valstybės skolos aptarnavimui.
Kadangi visos valstybės mastu kasmet išleidžiama daugiau pinigų, nei surenkama mokesčių, trūkstamą dalį reikia skolintis visų gyventojų vardu. Kitais metais už tokių paskolų palūkanas planuojama sumokėti 543,7 mln. eurų – 18 proc. arba 83,2 mln. eurų daugiau negu šiemet.
Kitais metais į valstybės biudžetą bendrai planuojama surinkti beveik 18 mlrd. eurų pajamų. Planuojamos išlaidos bus 5 mlrd. eurų didesnės ir viršys 23 mlrd. eurų.
Taigi, grubiai skaičiuojant iš kiekvieno gyventojo planuojama surinkti vidutiniškai po 6,2 tūkst. eurų, o gyventojams išmokėti – po 7,9 tūkst. eurų.
Daugiau įmokų ir „Sodrai“ – atidės juodai dienai
Kitais metais gyventojai sumokės daugiau mokesčių ne tik į valstybės biudžetą. Daugiau teks mokėti ir socialinio draudimo įmokų „Sodrai“.
Prognozuojamos 2025 m. Fondo biudžeto pajamos iš viso bus beveik 8,646 mlrd. eurų. Tai yra 9,1 proc. daugiau, nei laukiama šiemet.
Didžiąją dalį visų šių pinigų sumokės 1,45 mln. darbuotojų. Taigi papildomai kiekvienas sumokės beveik po 496 eurus. O bendrai – kiekvienas vidutiniškai po 5,9 tūkst. eurų.
Tiesa, kadangi bendroji senatvės pensijų dalis apmokama iš valstybės biudžeto, tai šiuos pinigus sumokės ne tik darbuotojai, bet ir kiti mokesčių mokėtojai.
„Sodros“ įmokos nelaikomos mokesčiais, nes, mokant jas, atsiranda teisė į išmokas (už sumokėtus mokesčius niekas nieko neduoda).
Kadangi „Sodra“ pelno nesiekia, atrodytų, kad visi iš gyventojų surinkti pinigai turėtų būti skirti pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau taip nėra.
Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ išleis 7,906 mlrd. eurų. Tai yra 11,7 proc. daugiau, nei laukiama šiemet.
Taigi, iš žmonių „Sodra“ surinks beveik 740 mln. eurų daugiau, nei jiems išleis. Pinigų perteklius laikomas, galima sakyti, juodai dienai – tam atvejui, jeigu ištiktų krizė ar kitokia nelaimė ir tuomet pinigų surinkti nepavyktų.
