Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2023 m. lietuviai už dalyvavimą lošimuose iš viso paklojo apie 2,5 mlrd. eurų (palyginimui – 2019 m. ši suma siekė 1,1 mlrd. eurų).
Lošimų bendrovės 2023 m. lietuviams išmokėjo 2,2 mlrd. eurų laimėjimų (2019 m. tai buvo 987,4 mln. eurų).
O bendrovių pajamos, kitaip – lošėjų pralošta suma, 2023 m. siekė 222,2 mln. eurų (2019 m. lietuviai pralošė žymiai mažiau, t. y. 112,6 mln. eurų).
Kiek lietuviai išlošia, pralošia ir už tai sumoka mokesčių?
Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė aiškino, kad už dalyvavimą lošime įmokėta suma yra tai, kiek lošėjai sumoka atlikdami statymus.
Vis tik ji pažymėjo, kad ši suma neparodo, kokia dalis statomos sumos yra lošėjų įmokėtos lėšos iš asmeninių pajamų, kadangi statymų sumose yra ir tos lėšos, kurias lošėjas laimėjo ir vėl stato.
Išmokėtų laimėjimų suma, pasak pašnekovės, yra faktiškai išmokėta laimėjimų suma.
O rezultatas iš lošimų veiklos (bendrovių bendrosios lošimų pajamos) yra suma, gauta iš įmokėtos sumos už dalyvavimą lošime atėmus išmokėtus laimėjimus:
„Kitaip tariant, bendrovių lošimų pajamos yra lošėjų praloštos sumos.“
Ji paminėjo, kad vienam pilnamečiui lietuviui tenkančios bendrosios lošimo pajamos (be loterijų) yra:
- 2019 m. – 49 eurai;
- 2020 m. – 45 eurai;
- 2021 m. – 59 eurai;
- 2022 m. – 85 eurai;
- 2023 m. – 90 eurų.
Be viso to, reikia nepamiršti, kad už lošimų laimėjimus reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad 2023 m. iš visų gyventojų išloštų pinigų buvo apmokestinta 6,7 mln. eurų, tad teko sumokėti kiek daugiau nei 1 mln. eurų GPM.
2022 m. apmokestinta buvo 7,2 mln. eurų, iš kurių lošėjai turėjo sumokėti daugiau nei 1 mln. eurų GPM.
O 2021 m. apmokestinta suma buvo mažesnė, t. y. 5,4 mln. eurų, iš kurių reikėjo sumokėti 812 tūkst. eurų GPM.
Apie 1 tūkst. eurų ar didesnius laimėjus praneša VMI
Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) direktorius Mantas Zakarka akcentavo, kad GPM turi būti mokamas tiek nuo loterijų, tiek nuo lošimų laimėjimų.
Jis aiškino, kad išlošus nedideles sumas, pvz., 20–30 eurų, jų deklaruoti ir už jas susimokėti mokesčių nereikia, tačiau viskas priklauso nuo laimėjimų dažnumo, kiek jų susidaro per metus ir pan.
Anot pašnekovo, yra aiškiai apibrėžta, kad nuo 1 tūkst. eurų laimėjimo lošimų bendrovė privalo apie tai informuoti VMI, t. y. koks asmuo ir kokią sumą laimėjo.
„Jeigu tai būtų mažesnė suma, tiesiog būtų per smulku. Bet kokiu atveju, ir pats laimėjęs žmogus, teikdamas metinę pajamų deklaraciją, privalo tą sumą deklaruoti ir nuo jos sumokėti mokesčius.
Taip yra užtikrinama kontrolė, kadangi tokie laimėjimai yra laikomi pajamomis, tad yra apmokestinti. Pvz., jeigu žmogus reguliariai, kaip hobį, eina žaisti pokerį ir iš to užsidirba, tai yra jo pajamos ir už jas reikia susimokėti“, – dėstė asociacijos atstovas.
Mokesčiai skaičiuojami tik atėmus praloštus pinigus
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė antrino, kad iš azartinių lošimų gautos pajamos yra apmokestinamos, tačiau yra atsižvelgiama į žmogaus viso mokestinio laikotarpio lošimų rezultatą.
T. y. į skirtumą, apskaičiuotą iš laimėtos sumos atėmus įmokėtas sumas. O visą tai reikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, įrodančiais patirtas išlaidas.
Paprastai kalbant, jeigu asmuo per metus išlošė 10 tūkst. eurų, bet pralošė 5 tūkst. eurų, apmokestinami bus tik likę 5 tūkst. eurų.
R. Virvilienė primena, kad azartinių lošimų laimėjimai yra apmokestinami 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, jeigu jų suma kartu su kitomis gyventojo metinėmis (nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais) pajamomis neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos, kas 2024 m. yra 228 324 eurai.
O 120 VDU viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pašnekovė pabrėžė, kad pajamų mokestį nuo azartinių lošimų laimėjimų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą kasmet iki gegužės 1 d. privalo pats gyventojas.
„Deklaruojama visa azartinių laimėjimų suma ir dokumentais pagrįstos įmokėtos sumos“, – pridūrė VMI atstovė.
Už lošimus su individualia veikla – vos 5 proc. GPM
R. Virvilienė paminėjo, kad pokerio žaidėjai gali vykdyti veiklą išsiėmę individualios veiklos pažymą. Tokiu atveju žaidėjo pajamos apmokestinamos jau pagal individualios veiklos pajamoms nustatytas taisykles.
Pašnekovės aiškinimu, iš tokios veiklos gautų pajamų gali būti atimamos su šiomis pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, arba, žaidėjo pasirinkimu, 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų suma (šią sumą pagrįsti dokumentais nereikalaujama).
„Individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, tačiau mokėtina pajamų mokesčio suma yra mažinama pajamų mokesčio kredito suma, kuri apskaičiuojama pritaikius įstatyme nustatytas formules.
Pritaikius minėtas formules (atėmus pajamų mokesčio kreditą), jeigu metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per kalendorinius metus, individualios veiklos apmokestinamosios pajamos faktiškai apmokestinamos 5 proc. dydžio pajamų mokesčiu“, – dėstė VMI atstovė.
Anot jos, apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų ribą, pajamų mokesčio dydis atitinkamai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc.
O, individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, kuris nebekinta.
Lošimų rūšys ir licencijos nežaidžiant iš pinigų
LLVA direktorius vardijo azartinių lošimų rūšis:
- stalo lošimai (ruletė, kortų ir / arba kauliukų lošimai);
- lošimo automatai (A kategorijos, kai lošiama žetonais; B kategorijos, kai lošiama pinigais arba žetonais);
- bingas (lošiama naudojant skaičių korteles ir švieslentę);
- lažybos (apima ne tik sporto, o visas lažybas dėl bet kokių įvykių, dėl kurių galima lažintis);
- totalizatorius (kitaip nei lažybų atveju, asmenys lažinasi ne su lažybas organizuojančia įmone, o su kitais totalizatoriaus dalyviais).
I. Žaldarienės aiškinimu, azartiniu lošimu žaidimas yra laikomas, kai atitinka visus šiuos požymius:
- dalyviai siekia piniginio laimėjimo;
- dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos;
- laimėjimą / pralaimėjimą lemia atsitiktinumas.
Ji pabrėžė, kad azartinių lošimų organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją. Taigi, jeigu, pvz., pokerio turnyrai iš pinigų yra organizuojami neturint tam licencijos, tai yra laikoma nelegalia lošimų veikla.
Tačiau, jeigu, pvz., pokerio mokyklose žmonės yra mokomi žaisti ne iš pinigų, tai yra laikoma sportiniu pokeriu, kuriam licencija nėra reikalinga.
