Pagal SEB banko apskaičiuotą būsto įperkamumo rodiklį, vidutines pajamas gaunantis gyventojas sostinėje galėtų įsigyti viso labo senos statybos būstą miegamajame rajone, kurio plotas nesiekia net 35 kv. metrų. Nors toks išvestinis dydis realios nekilnojamojo turto rinkos situacijos neatitinka, pirkėjai iš tiesų pirmenybę teikia mažesniems būstams už mažesnę kainą.
Anot „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, būstui įsigyti skiriama suma neviršija 200 tūkst. litų. Sandorių, kurių vertė perkopia tokią sumą ir siekia 300 tūkst. litų, sudaroma gerokai mažiau.
S. Vagonio teigimu, nors ypatingų naujienų NT rinkoje nėra, pirkėjai gali rinktis iš dvigubai daugiau butų.
„Kainos nepasikeitė, lyginant su praėjusiais metais, atpigo 0,4 procento, taigi kainų lygis išliko toks pat. Ūgtelėjo sandorių kiekis, išaugo ir pirkėjų aktyvumas. Labai aktyvi pasiūla – naujos statybos butų dvigubai nei pernai“, – sakė S. Vagonis.
Specialisto teigimu, būsto kainos Vilniuje išlieka didžiausios Baltijos šalyse. Seni butai Vilniuje savo kaina ypač lenkia Rygos ir Talino senos statybos būstą. Sostinėje populiariausi išlieka vieno, dviejų kambarių butai, esantys nuo miesto centro nutolusiuose gyvenamuosiuose rajonuose.
Pagal SEB rodiklį Rygos ir Talino gyventojai galėtų įsigyti dešimčia kv. metrų edvesnius būstus nei vidutines pajamas gaunatis vilnietis – 43,5 ir 50,5 kv. metrų senos statybos butą miegamajame rajone.