Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių. Viešąjį konkursą laimėjusios „Ignitis“ vadovas demonstruoja, kaip pasikrauti elektrinį automobilį šioje 30 tūkst. eurų kainuojančioje naujoje stotelėje.
Elektrinį automobilį čia galima pasikrauti greituoju režimu per pusvalandį. Jei greito įkrovimo lizdas užimtas, galima ir lėtesniu, tačiau tuomet pilnai įkrauti akumuliatorių užtruks 6 valandas. Beje, kaip ir daugumoje kitų viešų krovimo vietų, elektra čia mokama – 25 ct už kilovatvalandę, tai yra du su puse karto brangiau nei naktį namuose. O susimokėti už sunaudotą elektrą galima per specialią programėlę, susietą su banko kortele.
„Namuose kainuoja apie 13 ct/kW, čia kainuoja 25, čia mokama už greitį ir patogumą. Čia yra greito pakrovimo stotelė. Nuo automobilio dydžio priklauso, vienas pakrovimas pilno akumuliatoriaus gali būti 4 eurai arba daugiau jei didesnis akumuliatorius“, – sako „Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas.
Elektromobilių vairuotojai didžiuosiuose šalies miestuose kol kas dar naudojasi keliomis privilegijomis – parkavimas jiems yra nemokamas, taip pat leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis. Tačiau elektromobilių daugėjant, ir šių lengvatų gali nebelikti.
„Privilegijų elektromobiliams išliks. Atsiras gal vietoj tų kitos. Senamiesčio tam tikrų vietų naudojimas. Tikrai eisime link to, kad ten būtų švaresnis transportas. Ateis ta diena, kai atskirose zonose lengvatos elektromobiliams bus kitos“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vilniaus meras važinėja štai tokiu savivaldybės elektriniu automobiliu, tačiau dauguma tautiečių pirkti panašios mašinos dar neplanuoja. Naujos jos trečdaliu brangesnės už analogiškas benzinines ir dyzelines. Vairuotojai skundžiasi, kad elektriniai automobiliai dar sunkiai įperkami.
„Galima nusipirkti naudotą elektromobilį nesugedusį ir nedaužtą už 7 tūkst. eurų. Panašių metų ir dydžio automobiliai būtų bent dvigubai pigesni. Kainų skirtumas yra didelis“, – kalbėjo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Matas Buzelis.
Štai, ką mano žmonės:
„Elektrą man neapsimoka imti. Toli nenuvažiuosi.“
„Įdomu toks variantas labai, visiems tiktų, bet jis per brangus.“
„Jei algos būtų didesnės, aš pirkčiau. Aš už ekologiją. Nėra tiek lėšų pas lietuvius, kad nupirktų tokį automobilį.“
„Dyzelis, benzinas, kol kas užtenka.“
Vairuotojai į elektrines mašinas dar šnairuoja ne tik dėl aukštesnės kainos, bet ir dėl greitai senkančių baterijų žiemą, įkrovimo stotelių trūkumo. Šiuo metu Lietuvoje jų yra vos apie 200, ir pusė jų tik Vilniuje.
„Reikalingos įkrovimo vietos prie didžiųjų kelių. Tai neturi būti pavienės stotelės. Ji gali būti užimta, reikės kitam laukti. Turi būti gal 10 įkrovimo vietų vienoje vietoje“, – mano Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Valdininkai ragina tautiečius pirkti elektromobilius ir taip tausoti aplinką. Tačiau Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad labai tarši yra elektromobilių baterijų gamyba. Tad sudėjus gamybos ir degalų taršą, dyzeliniai automobiliai labiau taršūs už elektrinius yra vos 40 proc. O jei elektromobiliams elektra gaminama deginant anglį, dyzelinių ir elektrinių mašinų tarša tampa labai panaši.
„Pats elektromobilis gal ir švarus, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiu būdu jis pagaminamas. Kiek yra išleidžiama CO2 ir kitokių teršalų gaminant automobilį“, – pasakoja biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Iš pusantro milijono lengvųjų mašinų, šiuo metu registruotų Lietuvoje, elektromobilių tėra 1200. Tad tūkstančiui mašinų tenka vos viena elektrinė.
