„Žinių radijo“ laidoje „Lyderio kodas“ D. Dundulis teigė, kad pirmuosius savo pinigus jis pradėjo užsidirbti dar jaunystėje.Verslininkas taip pat užsimena, kokios savybės jį verčia judėti pirmyn.
Be to, D. Dundulis pažėrė kritikos ir tiems, kurie socialinius tinklus, siekdami matomumo, naudoja ne savo vardu. Pasak jo, tai yra ne kas kita, kaip žmonių apgaudinėjimas.
Ar nuo pat mažens norėjote tapti verslininku?
Man 1980 m. buvo 12 metų. Tai apie tai, kad kažkokį savo verslą turėčiau, manau, mes net svajoti negalėjome.
Aš tikrai nesvajojau būti jokiu verslininku. Svajojau ar galvojau įgyti tam tikrą specialybę ir, sakysime, dirbti kažkur.
Tik tiek, kad tų pinigų tikrai aš, vadinkime, ne kišenpinigių turėjau jau netgi anksčiau – ne nuo 12 metų. Nes visą laiką tėvai skatino, kad kažką veikčiau. Ir, pavyzdžiui, jei iš tos veiklos būdavo pajamų, tai visą laiką ir su vaikais dalindavosi.
Jei kitur yra, kad tėvai duoda taip už dyką pinigus, tai man duodavo, kad kažką tu nuveiki. Ne namuose darbus, jokiu būdu, ne už darbus namie. Faktas, kad reikėdavo [nudirbti darbus], kaip ir visiems šeimos nariams. Bet tokius darbus, už kuriuos atsirasdavo pajamos.
Ne per seniausiai visoje žiniasklaidoje teko matyti, kad klinikos projektą turėjote kaip idėją, kurią ketinote vystyti. Kaip ji kilo ar kas vis dėlto sutrukdė?
Tas klinikos projektas yra pilnai baigtas, viskas priduota ir gauti leidimai vykdyti veiklą. Tačiau [projektas] yra sustabdytas šiuo metu.
Sakykime, tas projektas buvo daromas užsidėjus rožinius akinius, kad kažką gero padarytum. <...> Ne dėl pinigų darėme, bet, kai pamačiau, kad iniciatyva visuomenei nereikalinga, tai dėl to mes ir atsitraukėme.
Šiuo metu tariamės ir kažkuriai veikiančiai medicinos įstaigai mes perduosime toliau, kad tas projektas gyventų.
Kas jums padeda tikslingai eiti pirmyn?
Aš manyčiau, kad tikrai turiu tą savybę, t. y. punktualumą. Ir tikrai, jeigu yra susitarta ir pažadėta, daugeliu atvejų, 100 proc. tikrai nė vienas žmogus, manyčiau, neįvykdo savo įsipareigojimų, aš stengiuosi daug įvykdyti. Bet kartais ir ne nuo mūsų priklauso, kartais pasikeičia sąlygos, visaip būna.
Manyčiau, kad ta savybė greičiausiai padeda man judėti į priekį.
Kiek žinau, jūs į darbą niekada nevėluojate – 07.30 val. griežtai būnate darbe?
Žinot, niekados, tai, greičiausiai, tik robotas turėtų nevėluoti. Ir tai jam gali atjungti elektrą ar dar ką nors. Bet, manyčiau, kad 99,9 proc. nevėluoju. Bet kartais įvyksta.
Kalbant apie tai, kas lieka už biuro durų – kur jūs ieškote įkvėpimo, kaip atsipalaiduojate?
Manau, kad nėra žmogaus, kuris nesinervina būnant tam tikroje situacijoje. Aišku, įvairių situacijų yra. Prieš savaitę buvau išvykęs į kalnus, slidinėjau. Tai irgi geras atsipalaidavimo būdas.
Sodyboje dažnai praleidžiu laiką. Bet praleidžiu laiką ne taip, kad nieko neveikdamas. Iš tikrųjų atlieku beveik visus žemės ūkio darbus. Tai, sakysime, tikrai dažniausiai tas fizinis darbas duoda daug pliusų galvai. Ir, sakysime, taip vidutiniškai vasarą apie 6 valandas praleidžiu kažką dirbdamas, darydamas.
Kaip vertinate Lietuvos verslą ir ko reikėtų mūsų valstybei, kad žmonės labiau pasitikėtų verslu ir jis būtų mažiau demonizuojamas, nes turbūt vis dar tas jaučiama, ar ne?
Taip, aš tikrai lygiai taip pat jaučiu. Sakykime, tai, kad verslas yra blogas, svyruoja bangomis.
Iš tikrųjų yra buvęs laikotarpis, kad verslas yra geras arba pusiau gėris. Dabar šiuo metu pusiau toks blogis yra.
Nėra, aišku, tai malonu klausyti, bet aš galiu drąsiai pasakyti, kad valstybė be verslo negyventų, tai yra neįmanoma.
Ir kartais susimąstau: gyvena šeima ir tam tikri šeimos nariai atneša pinigus, kiti, sakysime, ten mokosi ar dar ką nors daro. Ir dabar tie, kurie pinigus atneša, yra negerbiami ir iš jų tyčiojamasi. Aš manau, kad jie tokią šeimą paliktų.
Tai kažkaip norisi iš tikrųjų daugiau tos pagarbos tiems, kurie iš tikrųjų maitina. Dabar iš tikrųjų išeina, kad tie, kurie ima pinigus, krauna ant mūsų visas bėdas.
Kas jus motyvuoja būti tokiam atviram ir skirti tiek laiko dalijimuisi?
Yra keletas dalykų. Vienas dalykas, šiam momentui, išskyrus dėl kontroliuojančių institucijų, aš esu nepriklausomas, <...> neturiu jokių užsakymų iš valstybinių institucijų ir t.t. Aišku, gali būti kažkokia padidinta kontrolė ir t.t., bet, tikiuosi, kad šiuo metu demokratiniai procesai veikia gana gerai.
Turi pasakoti, kad visuomenė suprastų, kaip tas verslas veikia. Nes yra tam tikrų pusių, kurie pasakoja, kad čia yra taip. Tai visą laiką turi pasisakyti dvi pusės.
Kiekviena idėja, pavyzdžiui, pateikiama tam tikros pusės, visą laiką turi savo pliusų ir savo minusų. Negalima sakyti, kad idėja tik gera ir idėja tik bloga.
Aišku, aš čia adresuoju daugiau į tuos, kurie mus, valstybe, valdo ir t.t. Tikrai idėjos beveik visos yra geros, tik su tam tikru kiekiu pliusų ir su tam tikru kiekiu minusų. Ir pats geriausias dalykas – išsakyti tuos pliusus ir išsakyti tuos minusus. Tai yra galimybė.
Antras dalykas, aš atkreipiau dėmesį, kad mūsų valdžios atstovai, kai pasakai objektyviai, kiek aš žinau objektyviai, ne viską žinau, iš tikrųjų įsiklauso, aš tą jau matau.
Kas dar yra įdomu, kad labai jūs esate matomas žiniasklaidoje, bet jūsų nėra socialiniuose tinkluose, kodėl?
Reikia labai daug laiko skirti visiems tiems dalykams. Šiandien aš kažkur dvi–tris valandas suaukosiu. Tai tikrai užima laiko. Jei dar pradėtum užsiiminėti socialiniais tinklais, tai aš dirbti nebeturėsiu kada.
Bet kiti vadovai, pavyzdžiui, tai patiki kokiems specialistams, kurie ten rašo už juos, kad turėtų didesnį matomumą. Jūs prieš?
Jeigu nuo mano vardo pavardės kažkas rašys, tai ne aš būsiu. Tai tada lai rašo tas specialistas su savo vardu ir pavarde. Tai iš tikrųjų yra visuomenės apgaudinėjimas ir man tokie dalykai nepatinka.
Visą interviu galite išklausyti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
