• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbuotojams Lietuvoje paprastai priklauso 20 darbo dienų atostogų per metus. Taigi papildomos 6 dienos poilsį prailgintų kone trečdaliu.

Darbuotojams Lietuvoje paprastai priklauso 20 darbo dienų atostogų per metus. Taigi papildomos 6 dienos poilsį prailgintų kone trečdaliu.

REKLAMA

Tiek papildomų atostogų dienų savo darbuotojams pasiūlė rinkodaros agentūra Japonijoje – „Piala Inc“.

Vis tik jomis pasinaudoti gali ne visi – įmonė 6 papildomus laisvadienius per metus suteikė būtent nerūkantiems darbuotojams, kad kompensuotų laiką, kurį rūkaliai praleidžia cigarečių pertraukėlėse.

Kadangi Japonijoje darbuotojai atostogų gauna ne ką daugiau už lietuvius – vos nuo 10 iki 20 d. d. per metus – naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tokia iniciatyva vertinama pas mus.

6 dienos yra „kosmosas“ – verčiau atostogas trumpintų?

Laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pareigas einantis Audrius Gelžinis tokiai idėjai pritarė, tačiau paminėjo, kad reikėtų įvertinti mentalitetų skirtumus:

REKLAMA
REKLAMA

„Ar tai veiktų čia, pas mus? Ar atsirastų tokių darbdavių? Nuojauta kužda, kad pas mus darbdaviai greičiau nubrauktų 6 atostogų dienas rūkantiems, nei pridėtų papildomų dienų nerūkantiems.“

REKLAMA

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė neslėpė, kad 6 papildomos dienos tikrai yra „kosmosas“.

„Mes žinome, kiek turime laisvų dienų įvairių Lietuvoje. Tai, imant Japoniją, reikėtų žiūrėi visą paketą: kiek jie turi darbo dienų, kiek valandų žmonės dirba, kiek šventinių dienų per metus, atostogų, mamadienių, galimybių sirgti ir t. t.

Yra begalės variacijų ir vieno tokio išimti atvejo ir sakyti, kad tai (papildomi 6 laisvadieniai – aut. past.) yra gerai, negalime“, – kalbėjo A. Maldutytė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos vertinimu, darbdavys sunkiai pakeltų tokį papildomą išskaičiavimą, nebent tas išskaičiavimas būtų kažkuo pagrįstas.

„Galbūt ta įmonė konkrečiai patiria nuostolių, nes kažkas eina parūkyti ir dėl to stoja gamyba. Tada toks susitarimas apsimokėtų abiem pusėms.

O skatinamoji priemonė mesti rūkyti yra gerai, tačiau, kad tokia? Nemanau, kad ji yra adekvati“, – savo įžvalgomis dalijosi darbdavių atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Darbuotojai Andrius Ufartas/Fotobankas

Kaip dažnai darbuotojus turėtų išleisti rūkyti?

Paklausta, kaip dažnai ir kiek ilgai darbuotojai turėtų rūkyti darbo metu, kad tai nebūtų piktnaudžiavimas, A. Maldutytė teigė neapsiimsianti vertinti, kas yra dažnai ar ilgai.

Ji atkreipdė dėmesį, kad kai kuriems žmonėms parūkyti yra taip pat svarbu, kaip nueiti į tualetą, kadangi tai yra priklausomybė ir žmonės galbūt be to net negalėtų produktyviai dirbti.

REKLAMA

„Nesutikčiau, kad darbuotojai ale vagia darbo laiką ar kažkaip kitaip naudojasi tuo parūkymu, kad nedirbtų.

Juk būna ir kavos pagėrimo pertraukėlių, yra svarbus ir tas pabendravimas su kolegomis išėjus į lauką, nebūtinai rūkant kartu“, – svarstė konfederacijos prezidentė.

Taigi tokios papildomos atostogų dienos, jos vertinimu, nėra darbdavio būdas darbuotojus nubausti, o kaip tik geranoriškas skatinimas atsisakyti šio žalingo įpročio.

REKLAMA

Ar atostogos tik nerūkantiems – diskriminacija?

A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad vieno dalyko – pvz., rūkymo – išėmimas iš konteksto nėra gerai, kadangi galbūt vienas darbuotojas per dažnai rūko, kitas – kavą darosi, o trečias per dažnai eina į tualetą ir pan.:

„Aš nemanau, kad čia turėtų būti kažkokia žmonių diskriminacija. Jei darbdavys mato, kad yra problema, ir gali sau tai leisti, jis ir ieško sprendimo.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Gelžinis pritarė, kad papildomų laisvadienių suteikimas nerūkantiems būtų geras paskatinimas mesti rūkyti, tačiau taip pat svarstė, ar čia nebūtų įžvelgta diskriminacija.

Vis tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba diskriminaciją vertina per lygių galimybių įstatymų prizmę. O tokia savybė kaip rūkymas, anot atstovų, į diskriminacijos pagrindų apibrėžtis nepatenka:

„Kitaip tariant, jei diskriminacija ar neteisėtų privilegijų teikimas būtų įtariamas dėl, pvz., žmogaus lyties, amžiaus, negalios, tautybės ar kitų įstatyme apibrėžtų žmogaus tapatybės bruožų, tokį atvejį tarnyba galėtų imtis tirti.“

REKLAMA

Papildomos atostogos nerūkantiems – kaip vertina?

A. Maldutytės nuomone, papildomi laisvadieniai ar panašūs dalykai yra darbdavio ir darbuotojų susitarimas, priklausantis nuo įmonės veiklos pobūdžio.

„Mes visada sveikiname tą susitarimą, palankiai ir pozityviai žiūrime, jeigu atsiranda kažkoks noras ir galimybė gerinti darbuotojų sveikatą. Kiek Lietuvoje jau yra įmonių, kurios siūlo darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, lankantis privačiose įstaigose ir nelaukiant eilėse.

REKLAMA

Aš esu girdėjusi, kad Lietuvoje yra ir tokių atvejų, kai įmonės skatina tą sveiką gyvenimo būdą. Bet klausimas, kiek dienų, ar tai turi būti dienos. Galbūt tai gali būti priedas ar dar kažkas. Manau, kam rūpi, tie ir ieško įvairių sprendimų“, – dėstė pašnekovė.

Profsąjungų atstovas 6 papildomų apmokamų atostogų dienų suteikimą nerūkantiems darbuotojams įvertino pozityviai, kadangi tai rodo, kad darbdaviui jo darbuotojai rūpi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik tokią iniciatyvą A. Gelžinis vertina ne kaip norą suvienodinti darbo sąlygas ar laiką, bet kaip motyvaciją gyventi sveikiau: „Šiaip japonų darbdaviai nuo seno pasižymi savotišku kūrybingumu.

Prisiminkime kad ir poilsio / išsikrovimo kambarius (angl. restrooms), kovojant su stresu, įtampa ir kitomis psichosocialinėmis rizikomis darbe.“

Privalomos pertraukėlės darbe – įsidėmėkite 

LPSK pirmininkas primena, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo.

REKLAMA

Jos trukmė negali būti trumpesnė nei 30 min. ir negali būti ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.

A. Gelžinis paminėjo, kad yra tam tikros darbuotojų grupės, kurių prašymą dirbti jiems priimtinu rėžimu darbdavys privalo tenkinti.

„T. y. vienišas tėtis ar vieniša mama (iki vaikui sukaks 14 arba 18 metų, priklausomai nuo situacijos), nėščiosios, neseniai pagimdžiusios, žindyvės ir pan.

REKLAMA

Aišku, idealiausia, kai darbdavys ir darbuotojai darbo rėžimą, ritmą, poilsio, kavos ar arbatos pertraukėles aptaria ir sutaria kolektyvinėse sutartyse“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, teisės aktais yra numatytos ir specialiosios pertaukėlės pagal darbo pobūdį. Pvz., dirbant su kompiuteriais priklauso 5–10 min. pertaukėlės kas valandą.

Dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip –10 ℃  arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, specialios pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas 1,5 val.

Kurie neturi žalingų įpročių, turėtų gauti papildomų laisvadienių.
lithueijoje negali buti. Turi arti 24/7 ir dar spaudzia,kad varytum be iseiginiu..
TAIP !!!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų