Anot jo, nurodyti tik daliniai arba registre nebeegzistuojantys adresai gali sutrikdyti pašto, pagalbos tarnybos ir kitų viešųjų institucijų darbą.
„Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus, asmuo gali susidurti su tam tikrais nesklandumais, pavyzdžiui, jo nepasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (...) medikai ar ugniagesiai gali užtrukti ieškodami nelaimės vietos, taip pat nepasieks svarbūs kitų institucijų, pavyzdžiui teismų, antstolių, policijos ar kitų, laiškai ir pranešimai“, – pasakojo Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Įmonės atstovo teigimu, netikslus gyvenamosios vietos adresas neturėtų sukelti nesklandumų ir prieš rinkimus sudarant rinkėjų sąrašus.
„Net ir netikslus adresas turi tam tikrą adreso atributą, pavyzdžiui, gyvenvietę, pagal kurį asmenį galima priskirti konkrečiai apygardai ar apylinkei“, – sakė M. Samkus.
BNS pateiktais duomenimis, daugiausiai gyventojų, deklaravusių neteisingus adresus – didžiųjų miestų savivaldybėse ir žiedinėse rajonų savivaldybėse.
„Naujausiais duomenimis, šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra apie 16,7 tūkst. gyventojų, kurių deklaruoti gyvenamosios vietos adresai yra netikslūs, dar apie 2,8 tūkst. tokių gyventojų yra Kauno rajono savivaldybėje“, – kalbėjo Registrų centro atstovas.
Vilniuje neteisingus adresus pateikę mažiau žmonių – apie 7,2 tūkst., rajono savivaldybėje – apie 5,1 tūkst. Tuo tarpu Klaipėdoje netikslius adresus deklaravę tik apie 750, rajone – apie 3,6 tūkst. gyventojų.
Pasitikrinti deklaruotą gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją arba savivaldybę, arba prisijungus prie Registrų centro savitarnos svetainės.
