Siuntų bendrovės tikina, kad šventiniu laikotarpiu siuntų skaičius išauga, tačiau stengiasi gyventojams padėti rasti dingusias siuntas.
O žmonių interesus atstovaujanti Ryšių reguliavimo tarnyba aiškina, kad dėl dingusios siuntos turi kreiptis ne jos gavėjas, bet siuntėjas, jis gali išsireikalauti ir kompensaciją už dingusią siuntą.
Pasiėmė kažkas kitas
Portalo tv3.lt skaitytojas Ingas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad dingus siuntai nesulaukia pagalbos.
„Laukiau siuntos iš „Omnivos“, gruodžio 16 d. gavęs SMS, po dviejų dienų, gruodžio 18 d. nuvykau prie paštomato. Tačiau suvedus PIN kodą pasirodė užrašas, kad ji neegzistuoja. Patikrinau sistemoje tos siuntos numerį ir paaiškėjo, kad ją kažkas kitas pasiėmė gruodžio 17 d.
Paskambinau „Omnivai“, tačiau jie labai nenoriai su manimi kalbėjosi. Vis dėlto siuntos kaina 450 eurų. Galbūt ją netyčia pasisėmė kitas žmogus, todėl reiktų kuo greičiau jį surasti, o ne laukti?“ – pasakojo vyras.
Jis tikino, kad nežino, kur daugiau kreiptis.
„Reikia kuo greičiau viską patikrinti, gal galima pasitelkus stebėjimo kameras atsekti, kur dingo siunta“, – siūlė Ignas.
Siunta jau pas gavėją?
Po to, kai portalas informavo „Omniva LT“ apie šią situaciją, įmonės rinkodaros skyriaus vadovas Vadimas Komarskis apgailestavo, esą klientui pasirodė, kad siunta buvo pradanginta.
„Atlikę paieškos procedūrą nustatėme, kad atsiėmimo kodą gavo tas asmuo, kuriam jis ir buvo skirtas. Aiškindamiesi situaciją taip pat sužinojome iš siuntos gavėjo, kad vis tik siunta buvo atsiimta. Šiuo metu mūsų klientų aptarnavimo centras toliau kalbasi su klientu, siekdamas suprasti, kuo galime padėti ir kokios informacijos iš mūsų reikia, siekiant užtikrinti, kad visas procesas iš tiesų įvyktų sklandžiai.
Suprantame, kad šventinis šurmulys daro savo – tam mes ir esame, kad atsakytume į visus rūpimus klausimus. Visuomet, kilus menkiausioms abejonėms, kviečiame kreiptis į mus“, – ragino bendrovės atstovas.
Jo teigimu, kilus įtarimui, kad kitas asmuo piktybiškai atsiėmė ne savo siuntą, t.y., buvo įvykdyta vagystė – visuomet klientai raginami kreiptis į policiją.
„Mes bendradarbiaujame su visomis teisėsaugos institucijomis ir dalinamės visa turima, užfiksuota medžiaga. Bendrai, atskiro pranešimo, kad kažkas atsiėmė ne savo siuntą – mes negauname, kadangi sistema yra automatizuota, SMS pranešimai su siuntos atsiėmimo kodu siunčiami ant adreso kortelės nurodytu telefono numeriu, jei nurodoma, ir el. paštu.
Tačiau, jei į mus kreipiasi klientas, informuodamas, kad jam priklausanti siunta buvo atsiimta kito žmogaus – turime visus įrankius surasti tą žmogų, kuris pasiėmė ne savo siuntą. Taigi, gavę signalą, kad susiklostė tokia situacija, imamės atitinkamų veiksmų ir 99 proc. siuntų grįžta pas savo tikruosius šeimininkus“, – tikino V. Komarskis.
Jis pabrėžė, kad tokios situacijos susiklosto dviem atvejais – kai neteisingai nurodomas gavėjo numeris, arba, kai spausdinant prie paštomato adreso kortelę, užklijuojama seniau kito kliento palikta adreso kortelė.
„Siuntai dingus tokiu būdu, kaip dabar yra aprašoma – kompensuojame tikrąją siunčiamo produkto kainą mūsų paslaugos užsakovui. Tačiau tai darome tik tuo atveju, jei nepavyksta rasti siuntos.
Šventiniu laikotarpiu, išrūšiuojamų siuntų skaičius labai išauga, tad tikrai pasitaiko situacijų, kai siuntos pasiklysta. Vis tik, mes įsipareigojame vykdyti siuntos paiešką ir susisiekti su gavėju, informuojant, kokia yra situacija. Neradus siuntos ir nustačius, kad siuntos dingimo priežastis yra mūsų padaryta klaida – kompensuojame patirtus nuostolius klientams“, – komentavo V. Komarskis.
Dingo daugiau nei 150 siuntų
Šiemet Ryšių reguliavimo tarnyba gavo daugiau nei 150 skundų dėl siuntų. Didžiąją skundų dalį sudaro siuntų grąžinimo, netinkamo įteikimo, pristatymo terminų ar aptarnavimo klausimai. Neišvengiama ir siuntų dingimo ar sugadinimo atvejų.
„Jeigu negavote laukiamos siuntos arba gavote ją apgadintą, atsiminkite, kad dėl žalos atlyginimo į paslaugos teikėją turi kreiptis siuntėjas. Tad jeigu jūs įsigijote prekių elektroninėje parduotuvėje ir esate gavėjas, turite kreiptis į siuntėją – elektroninę parduotuvę, kad ši pateiktų pretenziją pašto paslaugos teikėjui arba atsisakytų savo reikalavimo jūsų naudai“, – atkreipė dėmesį tarnybos specialistai.
Vartotojai į Ryšių reguliavimo tarnybą kreipiasi tada, kai nepavyksta taikiai išspręsti situacijos su paslaugų teikėju. Ir tai yra vienas iš svarbiausių momentų – vos tik pastebėję, kad siunta yra pažeista, gyventojai turi informuoti paslaugos teikėją ir siuntėją.
„Pirmiausia, atsiimant siuntą, svarbu ją atidžiai apžiūrėti ir neskubėti patvirtinti siuntos atsiėmimo fakto, – primena Indrė Jurgelionienė, RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė. – Jei atsiimdami siuntą pastebėjote pažeidimą ar atplėšimą, svarbu operatyviai reaguoti ir fiksuoti pažeidimus, pavyzdžiui, pasidaryti nuotraukų.“
Pasak I. Jurgelionienės, atsiimdamas siuntą iš kurjerio, žmogus gali atsisakyti priimti siuntą ir nepasirašyti. Jeigu vis tik pasirašo ir taip priėmimo faktą patvirtina, būtina raštu pareikšti aiškias pastabas dėl esamų siuntos pakuotės pažeidimų. Kitu atveju, jei bus patvirtinta, kad pašto siunta yra gauta, ir pastabų nebus pateikta, tai reikš, kad pašto paslauga buvo suteikta tinkamai.
„Operatyvumas tokiais atvejais itin svarbus informuojant tiek paslaugos teikėją, tiek siuntėją. Siuntėjas savo ruožtu jau kreipsis su pretenzija į pašto paslaugos teikėją dėl pažeidimų. Tik tuo atveju, jei nerandamas sutarimas, vartotojas turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą“, – sakė I. Jurgelionienė.
Ekspertė įspėja ir dėl kito klausimo – laukiančiais siuntų žmonėmis gali pasinaudoti sukčiai. Gavus žinutę apie siuntą, ją reiktų atidžiai įvertinti ir nespausti nuorodų.
„Pasitaiko atvejų, kai sukčiai, apsimetę pašto paslaugos teikėjais, siunčia žinutes ir prašo asmens ar banko duomenų. Piktavalių nuorodos paprastai veda į suklastotas interneto svetaines, kurios gali būti panašios į tikrąsias, o jose suvedus duomenis apie save, ne tik nesulauksite pašto siuntos, tačiau ir prarasite pinigus“, – įspėjo I. Jurgelionienė.
