„Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą. (...) Šioje situacijoje nematau, kodėl valstybė, visi mokesčių mokėtojai turėtų sumokėti tiems, kurie negavo nepagrįstai pažadėtos pigesnės elektros energijos, kurios rinkoje nėra“, – BNS penktadienį sakė „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis.
Jo teigimu, „Perlas Energijos“ klientai nuostolių nepatyrė, tiesiog liko neišpildytas jiems duotas pažadas gauti pigesnės elektros, tačiau dabartinėje situacijoje vartotojai turi saugias, nors ir ne tokias pigias alternatyvas.
„Vartotojai, kurie pasirašė sutartis su „Perlas Energija“, nuostolių nepatyrė. Jie tiesiog nelaimėjo, jie tikėjosi pigios elektros, bet tos pigios elektros nėra – „Perlas Energija“ negali jos pagaminti, negali niekur rinkoje nusipirkti, jų nepagrįstas pažadas lieka neišpildytas. Ir čia visi vartotojai turi puikias alternatyvas nusipirkti ir fiksuoti kainas galbūt ne tokiomis geromis sąlygomis, bet, mačiau, siūlo konkurentai kažką panašaus, apčiuopiamo, palyginamo ir turėti saugų, nors ne tokį pigų elektros tiekimą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas teigė sutinkantis, kad atsakomybę už pažadus turi prisiimti „Perlas Energija“, tačiau valstybės pinigai tam neturėtų būti naudojami.
„Įmonė, visas akcininkų kapitalas turi būti panaudotas tiems nepagrįstiems lūkesčiams, bet valstybė neturėtų naudoti viešųjų išteklių šiam tikslui “, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ketvirtadienį „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą, elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją jie turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 dienos. Įmonės vadovo Viliaus Juraičio teigimu, įmonė jiems kompensuos kainų skirtumą, jeigu pagal naujas sutartis elektra bus brangesnė.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys netrukus po to pranešė, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas „Perlas Energijos“ klientams – anot jo, kito tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams iki spalio 1 dienos bus tiekiama elektra iš garantinio tiekimo už kainą, artimą visuomeniniam tiekimui, o skirtumas tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos bus padengtas iš valstybės biudžeto.
Kol kas ministerija negali pasakyti, kokios sumos reikėtų šioms kompensacijoms.
Visuomeninio tiekimo kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 33 centus už kWh, o su valstybės kompensacija – 24 centus. Garantinio tiekimo kaina priklauso nuo elektros kainos biržoje – šį mėnesį ji svyravo nuo 39 iki 82 centų už kWh, prie jos dar pridedamas 25 proc. ESO priedas.
