Atostogauti – tik su draudimu
Į tokias lietuvių turistų pamėgtas šalis kaip Turkija, Egiptas, Tailandas ir kitas, nepriklausančias ES, vykstantys žmonės, pagailėję dviejų–keturių dešimčių litų kelionės draudimui, neturintys jį suteikiančių specialių banko kortelių, susirgę rizikuoja apskritai likti be pagalbos arba ant savo pečių užsikrauti didžiulę finansinę naštą.
„Kai kuriose užsienio šalyse bet koks adatos įdūrimas kainuoja keliasdešimt eurų, gydytojų konsultacijos ir vizitai apmokestinami atskirai, vėliau viskas sudedama. Priklausomai nuo reikalingo gydymo, jo trukmės ir tyrimų, kelionės draudimo išmokos sudaro nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių litų“, – sako Europos bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo direktorius Audrius Pilčicas.
Neapsidraudusiesiems tokias sumas tektų traukti iš savo piniginės arba skolintis. Minėtos draudimo kompanijos duomenimis, brangiausiai gydymas kainuoja JAV, Turkijoje, Šveicarijoje. Norvegijoje, Švedijoje, pigiausiai – Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Jeigu užkluptų nesunki liga, sąlygiškai nedaug reikėtų mokėti Azijos šalyse. Daug keliaujanti turgaus „Tau, žemdirby“ direktorė Aldona Janavičienė atostogauti į užsienį besiruošiantiems bičiuliams pataria nemoti ranka į raginimus apsidrausti, o dar geriau – išanalizuoti įvairius galimus draudimo variantus ir pasirinkti sau tinkamiausią.
Verslininkė taip kalba iš savo patirties. Šiemet Egipte, Šarm el Šeicho kurorto viešbutyje, žaisdama lauko tenisą ji paslydo ant iš kitos aikštelės atskriejusio kamuoliuko, griuvo ir susilaužė ranką. A. Janavičienės ligoninėje praleistos trys dienos vienam Lietuvos bankui, kurio platininę kortelę ji turėjo, atsiėjo 20 tūkstančių eurų.
Moteris džiaugiasi, kad nepašykštėjo bankui kasmet mokėti kelių šimtų litų kortelės, suteikiančios ir daugiau įvairių apsaugų bei privilegijų, aptarnavimo mokestį.
„Nežinau, kokią pagalbą Egipte būčiau gavusi turėdama įprastą kelionės draudimą, bet dabar manimi buvo rūpinamasi kaip karaliene“, – „Sekundei“ teigė dabar sanatorijoje jėgas atgaunanti verslininkė.
A. Janavičienė pasakojo, kad teniso aikštelėje prie jos iš karto pribėgęs gydytojas pirmiausia pasiteiravo, ar turinti sveikatos draudimą. Išgirdęs teigiamą atsakymą ir pamatęs dokumentus, medikas suskubo teikti pagalbą. Lietuvei jis suleido vaistų nuo skausmo, uždėjo laikiną įtvarą ir pasiūlė palydėti į už 200 kilometrų esančią ligoninę. Viešbučio duotu automobiliu sužalotoji buvo nugabenta į Dahabo miesto privačią kliniką.
Įėjusi į ligoninės priimamąjį A. Janavičienė apstulbo – didžiulis laukiamasis išklotas marmuru, viduje daug gėlių, fontanai. Ligoninės darbuotojai užtruko 15 minučių, kol patikrinto pacientės draudimo galiojimą. Per tą laiką lietuvė buvo nuvežta į rentgeno kabinetą, jai padaryti kraujo tyrimai.
Pacientės būklę įvertinęs gydytojas nurodė ją skubiai ruošti operacijai. A. Janavičienė susirūpino duoti kyšį anesteziologui, kaip įprasta Lietuvoje.
Vokiškai kalbanti verslininkė paskambino anglų kalbą mokančiam sūnui ir paprašė, kad šis telefonu su operuojančiais gydytojais išsiaiškintų piniginius reikalus. Netrukus sūnus patikino, kad ji niekam neturinti mokėti – visas išlaidas padengs draudimas.
Po operacijos A. Janavičienė atsibudo modernioje lovoje erdvioje, gražioje palatoje su didžiuliu televizoriumi. Pusryčiai pacientei buvo pateikti prabangiuose induose ant porcelianinio padėklo. Slaugytoja pagal A. Janavičienės pageidavimą išvirė turkiškos kavos.
„Buvau labai nustebinta aukšta paslaugų kokybe, personalo dėmesiu. Paslaugos man nekainavo nė lito, viską padengė bankas. Grįžusi dar gavau 1500 litų išmoką už nelaimingą atsitikimą“, – pasakojo verslininkė.
Turgaus „Tau, žemdirby“ direktorė neslėpė, kad pasirūpinti visapusišku sveikatos draudimu, kuris galiotų bet kurioje pasaulio šalyje, ją paskatino atsitikimas su sūnumi. Tąkart kalnuose slidinėjantis vyras susilaužė ranką. Jis turėjo draudimą, tačiau medikams privalėjo sumokėti 9 tūkstančius eurų, paskui tą sumą jam būtų grąžinę draudikai. Kadangi A. Janavičienės sūnus tokių pinigų neturėjo, paskambino motinai ir paprašė pagalbos.
„Naktį bėgau į bankomatą įdėti pinigų, baisiausiai nervinausi dėl sūnaus sveikatos. Jis turėjo kentėti skausmą, kol pinigai pasiekė ligoninę“, – teigė verslininkė.
Pavojai – ir nusipirkus paslaugą „viskas įskaičiuota“
Draudimo kompanijos į užsienį vykstantiems gyventojams siūlo apsidrausti kelionių draudimu, kuris apima medicinos išlaidų draudimą, papildomai galima pasirinkti nelaimingų atsitikimų, bagažo, nenumatytų išlaidų, civilinės atsakomybės draudimus.
Medicinos išlaidų draudimas paprastai siekia 100 tūkstančių eurų. Vykstantiesiems atostogauti į Europą, Aziją, Afriką savaitei jis kainuoja apie 20–30 litų, brangiau teks mokėti išsiruošusiesiems į Ameriką.
„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, praėjusiais metais bendrovės klientai apie patirtus susirgimus ar traumas pranešė iš 154 šalių. Didžioji dalis nelaimių nutiko Turkijoje, Egipte, Kanarų salose, Tailande.
Dažniausiai turistams medikų pagalbos prireikė dėl susirgimų, susijusių su maisto netoleravimu, apsinuodijimu, taip pat dėl patirto saulės smūgio, nudegimų, peršalimų. Rečiau, bet pasitaikė avarijų, sunkių traumų.
Žalų dydis siekė nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių litų. Pavyzdžiui, neseniai Tailande atostogavę du bendrovės klientai pateko į eismo įvykį, abu ištikti komos atsidūrė ligoninėje. Stabilizavusis būklei jie buvo parskraidinti į Lietuvą. Tam prireikė didžiulių pinigų.
Ligonio pargabenimas, ypač jeigu tam reikalingas specialus transportas, medicinos įranga, brangiai atsieina net ir tais atvejais, kai vežama iš ES šalių.
Vienas bendrovės klientas, darbo reikalais išvykęs į Prancūziją, patyrė insultą. Jo gydymo išlaidos Prancūzijoje ir pargabenimas į Lietuvą kainavo 350 tūkstančių litų.
Pasak A. Gimbicko, kartais dideli pavojai atostogaujant slypi ir nusipirkus paslaugą „viskas įskaičiuota’ (Egipte, Turkijoje ir kt.).
„Pasitaikė, kai pasivažinėjimas motoroleriu, keturračiu baigėsi žūtimi. Nesitreniravusiems žmonėms pavojinga lipti į kalnus, užsiimti giluminiu nardymu. Jeigu ketinama tai daryti, reikia įspėti draudikus“, – kalbėjo jis.
Kosminės gydymo kainos
„Ergo Insurance“ sudarė dažniausiai pasitaikančių ligų, pareikalavusių brangaus gydymo, sąrašą. Jame – apendicito operacija JAV. Keliautojui ligoninėje teko pagulėti tris paras. Medikų paslaugos kainavo 117 tūkst. litų.
Dėl akmenligės vienoje JAV ligoninėje atsidūręs ir ten keturias paras praleidęs klientas, kuriam buvo atlikta operacija, draudimo bendrovės kasą patuštino daugiau kaip 44 tūkst. litų.
Turkijos ligoninėje dėl ūmaus apsinuodijimo parą praleidusio keliautojo gydymas kainavo 2,4 tūkst. litų. Šioje šalyje tiek pat kainavo ausies sieros kamščio išvalymas kitam atostogautojui. Lietuvio trijų parų gydymas Turkijoje dėl plaučių uždegimo atsiėjo 10 tūkst. litų.
Ispanijos ligoninėje dėl padidėjusio kraujospūdžio dvi paras praleidusio keliautojo gydymas atsiėjo 11 tūkst litų, Turkijoje skendusio atostogautojo, kuris ligoninėje praleido keturias paras, – 29 tūkst. litų.
Didžiausia bendrovės pastaruoju metu registruota žala buvo Prancūzijoje. Per avariją žmogus apdegė ir ligoninėje gulėjo ilgiau kaip mėnesį. Jo gydymo išlaidos ir pervežimas į Lietuvą kainavo daugiau kaip 350 tūkstančių litų. „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Gimbickas sakė, kad JAV ligoninėse pagulėjus kelias dienas net dėl širdies ritmo sutrikimo, tai gali kainuoti nuo 50 iki 100 tūkstančių litų, jei prireikia medicininės intervencijos ar sudėtingesnio gydymo, kaina gerokai padidėja.
ES draudimo kortele neapsiriboja
Draudikai pažymi, kad vis daugiau gyventojų, net ir vykdami į ES šalis, pasirūpina ir savanorišku kelionės draudimu. Mat su ES kortele jie gali gauti tik būtinąją pagalbą ir tik valstybinėse gydymo įstaigose.
Skirtingos šalys skirtingai apibrėžia būtinąją pagalbą. Tai, kas Lietuvoje yra kompensuojama, užsienyje gali būti nekompensuojama.
Kelionių draudimas garantuoja gydymo išlaidų kompensavimą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Be to, draudimo bendrovė įsipareigoja prireikus parvežti keliautoją namo.
„Draudimas reikalingas tam, kad apsaugotų nuo netikėtų nelaimių. Jeigu nieko blogo neatsitiko kelerius metus iš eilės, dar nereiškia, kad pagalbos neprireiks kitą kartą“, – tvirtino A.Gimbickas. Inga SMALSKIENĖ
