2012-ieji pasaulio ekonomikai buvo permainingi – girdėjome daug kalbų, raginimų ir pažadų, finansų rinkos kaskart atitinkamai reaguodavo, bet esminiai namų darbai taip ir liko neatlikti.
Dar 2011-ųjų pabaigoje žymiausi pasaulio ekonomistai žarstė niūrias perspektyvas. Europai prognozuota recesija pasitvirtino, JAV ekonomikos augimas, kaip ir buvo manyta, nesugebėjo įgauti pagreičio, o Kinijos ir daugumos kitų besivystančių ekonomikų kilimas sumažino apsukas.
Politikai kaip įmanydami stengėsi išjudint pasaulio ekonomikos lokomotyvą, bet pasiekti reikšmingo proveržio per šiuos metus taip ir nepavyko. Nors dabar daugelis ekspertų sutinka, kad per šiuos metus pavyko stabilizuoti pasaulio ekonomiką ir padėti pagrindą ateities augimui, pasaulio ekonomiką iš sąstingio ištraukti turėję darbai paliekami 2013-iesiems.
Vaikšto ties skardžio riba
Vienas iš didžiausių neatsakytų klausimų šiais metais – vadinamasis JAV fiskalinis skardis: ekonominės pasekmės, kurios pasireikš mokesčių didinimu ir valstybės išlaidų mažinimu.
Iki šių metų pabaigos baigia galioti dar George’o W. Busho prezidentavimo laikais priimti įstatymai, pagal kuriuos buvo taikomos mokesčių lengvatos mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Panašiu metu baigia galioti ir nustatytų JAV skolos lubų terminas. Artėjant metų pabaigai dėl šių dviejų klausimų vyko aršios derybos tarp prezidento B. Obamos ir Respublikonų partijos.
Nors dauguma ekspertų sutinka, kad politinėms jėgoms galiausiai pavyks susitarti ir išvengti fiskalinio skardžio, bet tvyranti nežinomybė ir abejonės neprisidėjo didinant vartotojų ir verslo pasitikėjimą.
„Manome, kad paskutinę minutę priimtas fiskalinio skardžio paketas įves reikšmingą mokesčių šuolį didesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei apkarpys valstybės išlaidas, bet reformų įgyvendinimas bus atidėtas iki 2014 metų“, – mano „IHS Global Insight“ analitikai Narinamas Behraveshas ir Nigelis Gaultas.
Juda iš aklavietės
Artėjant metų pabaigai abiejų pusių derybos, panašu, juda iš aklavietės – mokesčių politikoje pasiektas kompromisas, o dėl valstybės išlaidų klausimo B. Obama sutiko padaryti tam tikrų nuolaidų, konkrečiai sveikatos apsaugos srityje.
„Viena vertus, respublikonai nenorėjo didinti mokesčių, bet galiausiai, tikėtina, sutiks kelti mokesčius dideles pajamas gaunantiems asmenims. Demokratai taip pat norėjo didesnių mokesčių namų ūkiams, kurių metinės pajamos viršija 250 tūkst. JAV dolerių (651 tūkst. litų), bet ši suma greičiausiai bus pakelta iki 400 tūkst. JAV dolerių (1 mln. litų) per metus“, – „Ekonomika.lt“ derybų procesą komentavo „Moody‘s Analytics“ ekonominių tyrimų direktorius Petras Zemčikas.
Kita aktuali JAV problema yra nedarbas. Paskutiniai statistiniai duomenys teikia daugiau optimizmo, o teigiamas nuotaikas sustiprino ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke, pažadėjęs išlaikyti žemas palūkanų normas, kol nedarbo lygis nenukris žemiau 6,5 proc. „Moody‘s Analytics“ prognozuoja, kad kitais metais šalyje bus sukurta apie 3 mln. naujų darbo vietų, kartu mažės ir nedarbo lygis.
Problemų daugiau nei sprendimų
Daugelis analitikų sutinka, kad vienas didžiausių pasaulio ekonomikos stabdžių šiais metais išliko Europa, konkrečiai euro zonos valstybių skola. Europa yra tas regionas, kuriame problemų gausa smarkiai viršija esamų sprendimų skaičių. Šiais metais priimantiesiems regiono politinius sprendimus pavyko sustabdyti žemyn besiritančią ekonomiką, bet augimo laukti nederėtų.
„Nepaisant palengvėjimo euro zonoje, per ateinančius metus Pietų Europos ekonomikos vis dar patirs recesiją, daugiausiai dėl griežtų taupymo programų ir aukšto nedarbo lygio“, – prognozuoja „IHS Global Insight“ analitikai.
Pasak „Moodyʼs Analytics“ eksperto P. Zemčiko, Europos centrinis bankas (ECB) šiais metais daug pasiekė ir tarp svarbiausių pasiekimų įvardijo ilgalaikio refinansavimo operacijas (LTRO) ir tiesiogines pinigų operacijas (OMT). „Šiuo metu ECB yra pasiryžusi daryti viską, kad išgelbėtų eurą“, – sakė jis.
Anot jo, ECB pasiūlytomis priemonėmis pirmiausiai gali pasinaudoti Ispanija, tačiau šalis dar nepareiškė noro priimti paramą. „Tai nebuvo padaryta pirmiausia dėl to, kad prieštaravo Vokietija, o Ispanijos politikai dar nelinkę patekti į troikos (ES, ECB ir TVF – red. past.) priežiūrą“, – komentavo P. Zemčikas.
Kliūtis – Vokietija
Europos politikai šių metų pabaigoje galiausiai pajudėjo ir derybose dėl bendros bankų sąjungos, pagal kurią ECB tektų uždavinys prižiūrėti didžiausius euro zonos bankus. Šiame procese vėlgi kliuvinys yra Vokietija.
„Vokietija prieštarauja kai kuriems dalykams, pasitaikiusiems krizės sprendimo kelyje, o bankų priežiūra yra vienas iš jų. Indėlių draudimo schemos, kurios būtų labai naudingos bankams, paverstų Vokietijos mokesčių mokėtojus atsakingais už užsienio bankus“, – Vokietijos prieštaravimo priežastis aiškino „Moodyʼs Analytics“ ekspertas.
Šiais metais prie nuveiktų darbų galima priskirti žymiai sumažėjusią Graikijos pasitraukimo iš euro zonos riziką, bet reikšmingų reformų įgyvendinimo ir jų rezultatų teks palaukti kitais metais. 2013-ųjų Europos krizės raidą reikšmingai gali pakreipti Italijoje bei Vokietijoje vyksiantys rinkimai.
„ECB padarė viską, ką galėjo. Buvo pasiektas progresas, bet problemų lieka, ypač Vokietijoje. Tai suprantama, nes Vokietija nenori, kad šalies gyventojai taptų atsakingi už užsienio bankų veiklą ar užsienio valstybes.“
Be Europos ir JAV problemų, ekspertų žvilgsniai krypsta į Kiniją, kur naujai išrinkta valdžia turės imtis priemonių mažinti priklausomybę nuo investicijų ir skatinti vietos vartojimą. „Kinijos vyriausybė stengiasi kelti vidaus paklausą ir leidimas užsienio bankams šalies gyventojams išduoti kredito korteles yra puikus to įrodymas. Tikime, kad Kinija yra tvaraus ekonomikos kėlimosi kelyje ir kitais metais šalies ūkio augimas neturėtų viršyti 8 proc.“, – teigė P. Zemčikas.
Į kitų metų namų darbų sąrašą taip pat derėtų įtraukti ir geopolitinę situaciją Vidurio Rytuose, kuri gali turėti įtakos pasaulinėms naftos kainoms. Europoje tarp rizikos veiksnių įvardijami galimi nekilnojamojo turto burbulai Skandinavijoje bei Šveicarijoje. Pasaulio politikų kitais metais laukia daug darbų ir tikėkimės, kad jie bus pažangesni nei 2012 metais.
FAKTAI: 2013 metų ekonomikos prognozės
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad kitais metais pasaulinis ekonomikos augimas sieks 3,4 proc.
„IHS Global Insight“ prognozuoja, kad 2013 m. euro zonos laukia 0,2 proc. ekonomikos susitraukimas
„Moodyʼs Analytics“ prognozėmis, kitais metais Kinijos ekonomika augs 7,7 proc.
Vokietijos tyrimų centras „Ifo“ sumažino šalies ekonomikos augimo prognozę kitiems metams iki 0,7 proc.