Pasak instituto, tai reiškia, kad šešėlyje yra mažiausiai pusė šalies naudotų automobilių verslo.
„Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo šešėlio mastas Lietuvoje yra itin didelis, o šešėlio pasekmės – skaudžios. Pajamų ar jų dalies už automobilių pardavimą neapskaitantys ir neteisėtai juos ardantys asmenys ne tik iškraipo rinką ir konkurencinę aplinką, bet ir stumia į šešėlį skaidriai dirbantį verslą“, – tyrimo spaudos konferencijoje sakė instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje galėjo buvo apdorota apie 130 tūkst. netinkamų naudoti lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš jų tik 24 tūkst. (18 proc.) išardyta teisėtai. Dėl to Lietuva per metus praranda apie 33 mln. eurų.
Anot instituto vadovo, automobilių ardytojai veiklos nelegalizuoja, nes susiduria su dideliais kaštais ir administracine našta.
„Leidimų, licencijų ir kitų procedūrų atlikimas užtrunka apie 7 mėnesius ir tai gali kainuoti apie 35 tūkst. eurų. Tapimas legaliu automobilių ardytoju užtrunka labai ilgai ir kainuoja didelius pinigus“, – teigė A. Skinulis.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruota 1,5 mln. kelių transporto priemonių, iš kurių 1,4 mln. – lengvieji automobiliai ir mikroautobusai.
2017 metais šalyje pirmą kartą buvo įregistruota apie 160 tūkst. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš kurių apie 47 proc. – pagal tiesiogiai pateiktus užsienio šalių registracijos dokumentus, kai teoriškai ji įgyjama iš užsienio piliečio, bet praktiškai – iš pardavėjo Lietuvoje.
