„Nekilnojamojo turto rinkoje dabar svarbu ne daug užsidirbti, o tiesiog parduoti. Sąstingis rinkoje nieko gero neduoda.
Parduodamo nekilnojamojo turto kaina jau tampa nebe tiek svarbi“, – nekilnojamojo turto ekspertų portalo realtor.com valdybos pirmininko amerikiečio Joe F. Hanauerio mintis cituoja Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorė Ina Gocentienė.
LNTAA prezidentas Vytas Zabilius ir I. Gocentienė spalio 12–15 dienomis dalyvavo Turkijos sostinėje Stambule vykusioje XIV Centrinės Europos nekilnojamojo turto agentūras vienijančios asociacijos CEREAN konferencijoje. LNTAA šiais metais tapo CEREAN nare.
Pasak LNTAA direktorės, konferencijoje vieningai konstatuota, kad Amerikoje prasidėjusi finansų sektoriaus krizė paveikė ir kitas verslo sritis. „Turime pripažinti, kad pasaulyje įvyko ne nekilnojamojo turto, o viso finansų sektoriaus krizė. Jei po finansinės injekcijos JAV nekilnojamojo turto rinka atsigautų, Lietuvoje tokios situacijos, kokia buvo prieš kelerius metus, jau tikrai nebebus. Lietuvoje tiesiog per daug buvo investuota tik į vieną tuo metu pelningą rinkos segmentą – nekilnojamąjį turtą, ir tai iškreipė rinką“, – dėsto I. Gocentienė.
LNTAA prezidentas V. Zabilius konferencijoje skaitė dėmesio susilaukusį pranešimą apie nekilnojamojo turto rinką Pabaltijo regione. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“ pateiktais duomenimis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinka, su šiek tiek skirtingu vėlavimo periodu, gan panašiai atspindi JAV nekilnojamojo turto rinkos dinamiką.
Diskusijos metu bandyta prognozuoti nekilnojamojo turto (NT) rinkos ateitį ir nuspėti, kas bus tas indikatorius, parodysiantis, kad NT rinka atsigauna. JAV atstovų nuomone, pagrindinis indikatorius, remiantis ankstesniųjų krizių patirtimi, turėtų būti akcijų rinkos atsigavimas, po kurio per 6 mėnesius atsigauna NT rinkos apyvartumas. Kainų lygio kylimas jau yra vėlesnė NT rinkos atsigavimo fazė, kurios galima tikėtis ne anksčiau kaip po pusės metų, o gal ir vėliau. Ji yra labiau susijusi su esamu turto kainų ir šalies ekonomikos lygiu bei pasiūlos ir paklausos lygmeniu.
JAV rinkoje, skirtingai nei Baltijos šalių, per pastaruosius 4–5 metus pasiektas ženklus būsto pasiūlos perviršis. Jį lėmė itin sparčių būsto statybų laikotarpis. Tuo tarpu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis rodiklis, palyginus su JAV, kol kas yra ženkliai mažesnis.
Įdomu buvo pastebėti, kad JAV sandorių skaičius dabartiniu laikotarpiu, palyginus su prieškriziniu periodu, sumažėjo 50 proc. Baltijos šalyse šis rodiklis panašus. Vytas Zabilius pabrėžė, kad galima drąsiai teigti, jog Baltijos šalys nėra užkampis, kurio nepasiekia globalinės ekonomikos įtaka, o netgi atvirkščiai – Baltijos rinkos yra labai glaudžiai susietos su Vakarų rinkomis ir reaguoja į jų pokyčius, nors ir šiek tiek pavėluotai, tačiau labai panašiai.
Daug diskusijų sukėlė ir butų kainų įvairiuose Europos miestuose palyginimas. Vilniuje kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1 000 iki 5 200 eurų, Rygoje ir Taline kainos panašios. Mažiausios kainos Sofijoje: nuo 800 iki 1 900 eurų už kvadratinį metrą, o brangiausiame Europos mieste Londone jos siekia 4 500–20 000 eurų. Manoma, kad spartesnis kainų kilimas bent jau artimiausiu laikotarpiu vargiai įmanomas, o ateityje turėtų išlikti bendro Europos kainų lygio kitimo tendencijos.
Pasak I. Gocentienės, konferencijoje išsakyta pagrindinė mintis – esant dabartinei padėčiai rinkoje, nekilnojamojo turto bendrovėms svarbu vienytis ir dalintis informacija – siekiant tiek didesnės informacijos sklaidos šalies viduje, tiek visos Europos mastu. „Pasaulis tapo mažas: krizė viename sektoriuje paliečia ir kitus“, – pabrėžė I. Gocentienė.
Konferencijoje LNTAA atstovai susitiko su Europos nekilnojamojo turto profesionalų tarybos (CEPI) atstovais, kurie siekia, kad Europoje būtų suvienodintas nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklos modelis. Juo remiantis bus bandoma inicijuoti brokerių veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimą Lietuvoje.
