Susitarti su gydytojais ir gauti iki kelių savaičių atostogų, už kurias moka darbdaviai ir „Sodra“. Toks poilsio būdas vis dar gajus daugelyje šalies įmonių. Jau nuskambėjo atvejų, kad už nedarbingumo lapelį medikams tenka mokėti. Tarifas – 10 Lt už vieną „gydymosi“ dieną. „Tegul pakelia įkainius. Kaip darbdaviai, mes privalome mokėti už pirmąsias tris nedarbingumo dienas. Tai siekia daugiau nei 300 Lt“, – juokauja verslininkai.
Praėjusiais metais kilo didžiulis gaisras šalia Plungės esančioje „Vičiūnų“ grupės gamykloje. Norint įvykdyti užsakymus, likusius pajėgumus teko panaudoti šimtu procentų. O tam reikėjo, kad darbininkai dirbtų be prastovų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pastebėję, kad nemažai jų piktnaudžiauja nedarbingumo lapeliais, bendrovės vadovai nusprendė įvesti naują tvarką: kiekvienam, kuris per tris mėnesius nė karto nesusirgo, buvo išmokėta 200 Lt premija.
Tai padėjo. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį – liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais – dviejose šios grupės gamyklose buvo įregistruota 1114 nedarbingumo lapelių.
Įsigaliojus premijų sistemai, spalio-gruodžio mėnesiais nedarbingumo lapelių sumažėjo iki 733, nors vėstant orams darbuotojų sergamumas paprastai kaip tik didėja.
Anot „Vičiūnų“ grupės įkūrėjo ir vadovo Visvaldo Matijošaičio, papildomai mokėti darbininkui vien už tai, kad jis ateina į darbą ir neapgaudinėja darbdavio, yra gana kvaila, tačiau eksperimentuoti buvo verta.
„Norėjome įsitikinti, ar medicinos įstaigos iš tikrųjų lengva ranka dalija šiuos lapelius. Pasirodo, taip. Neketiname nustatyti piktnaudžiaujančių gydytojų, tai – ne mūsų darbas. Tiesiog norėjome iškelti šią problemą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo jis.
V.Matijošaičio teigimu, „sergančiųjų“ pagausėja, kai kaimuose ir soduose prasideda derliaus ėmimo darbai.
Taip pat nedarbingumo lapeliais darbininkai ima mosikuoti prieš ar po šeimos švenčių.
„Kauno grūdų“ įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys taip pat neslėpė, kad ši problema aktuali.
„Būna tokių darbininkų, kurie įsidarbina pas mus, netrukus atneša nedarbingumo lapelį ir traukia dirbti į statybas. Kartais net siunčiame apsaugos darbuotojus pas juos į namus, kad patikrintų, ar žmogus iš tiesų serga. Pasirodo, taip būna ne visuomet“, – pripažino T. Barštys.
Piktnaudžiauja ne tik žemiausios grandies darbuotojai
„Buvo tokių atvejų, kai fiktyvių nedarbingumo lapelių gaudavome ir iš aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Kiekvieną kartą tenka priimti kitokį sprendimą. Kartais pakanka pokalbio, kartais gal iš tiesų verta žmogų paskatinti premija ar didesniu atlyginimu, jei jis yra reikalingas įmonei ir jaučiasi šiek tiek neįvertintas“, – svarstė T. Barštys.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Povilas Vytautas Žiūkas sako apie simuliavimo problemą girdėjęs.
„Bet, mano nuomone, tai labiau pavieniai atvejai, o ne didžiulio masto problema. Kitaip būdavo prieš keliolika metų, kai pažymą iš gydytojų gavęs žmogus, užuot ėjęs į darbą, veždavo prekes į Lenkiją ar iš jos. Tačiau tokie laikai – jau praeityje“, – tvirtino jis.
Lrt.lt pernai lapkritį jau rašė, jog darbdaviai susirūpinę, kad nedarbingumo lapeliais vis dažniau dangstomas asmeninių reikalų tvarkymas ar net pagirios, o už tai mokamos pašalpos tuština ne tik įmonių, bet ir „Sodros“ biudžetus.
Problemai spręsti prašyta didesnės valstybės institucijų pagalbos bei didesnių įgaliojimų pačiam darbdaviui – esą jis galėtų patikrinti, kaip sergantis darbuotojas laikosi režimo sąlygų, o jei šis to nedaro – turėtų galimybę apie tai informuoti kompetentingą instituciją.
