Kaip pranešė rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB), bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ netinkamai informavo klientus apie jiems pagal draudimo sutartį taikomus mokesčius.
Ėmėsi veiksmų taisyti padėtį
„Už nustatytus pažeidimus bendrovei skirta viena švelniausių iš galimų poveikio priemonių – viešas paskelbimas, nes padarytų pažeidimų įtaka teisės aktais saugomoms vertybėms yra nedidelė, o pati įmonė ėmėsi visų veiksmų, kad tokie pažeidimai ateityje nepasikartotų“, – rašoma LB išplatintame pranešime.
Nustatyta, kad „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pasiūlyme sudaryti gyvybės draudimo sutartį nepateikė informacijos apie per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį sumokėtinus draudimo sutarties mokesčius.
Bendrovė nurodė tik kiekvienais sutarties galiojimo metais mokėtinus mokesčius, nors reikalavimas nurodyti per visą sutarties galiojimo laikotarpį sumokėtinus mokesčius yra nustatytas LB patvirtintose taisyklėse.
„Be to, paaiškėjo, kad bendrovė investicinio gyvybės draudimo metinėse ataskaitose nedetalizavo, kokie mokesčiai atskaitomi iš kapitalo, o kokie – iš įmokų. Taip pat nebuvo pateikta informacija apie galimybę pakeisti investavimo kryptį ir su investavimo krypties keitimu susijusius mokesčius“, – paaiškino LB.
Esą skiriant poveikio priemonę buvo atsižvelgta, kad po nustatytų pažeidimų „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ patikslino esamiems ir potencialiems draudėjams teikiamos informacijos formas.
Žalos klientai nepatyrė
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rinkodaros skyriaus vadovė Aurelija Jakuitienė tikino, kad klientai dėl nustatytų pažeidimų žalos nepatyrė.
Esą bendrovė savo veikloje nuolatos siekia atskleisti draudėjams visą būtiną informaciją, kuri leistų kiekvienam aiškiai suvokti ir įvertinti mokėtinas draudimo įmokas, visus draudimo sutarties mokesčius ir sukauptino kapitalo dydį bei priimti informacija pagrįstus sprendimus.
„Bendrovė pažymi, kad Klientai dėl atlikto Lietuvos banko patikrinimo metu nustatytų trūkumų nepatyrė jokių neigiamų finansinių ar kitų pasekmių.
Bendrovė, laikydamasi įsipareigojimų klientams ir taikydama skaidrias taisykles bei siekdama maksimalaus aiškumo, atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendacijas ir ėmėsi priemonių bei patikslino teikiamą informaciją skirtą esamiems ir potencialiems draudėjams“, – komentavo A. Jakuitienė
Bendrovė savo interneto svetainėje šiuo metu skelbia jos taikomus mokesčius. Pirmaisiais metais jie gali siekti ir 35 proc. nuo sutartos draudimo įmokos. Vėliau šis mokestis mažėja, tačiau atsiranda kitų.
Draudimo įmonių pelnas padidėjo
Pernai Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 50 mln., o draudimo brokeriai – beveik 7 mln. Eur grynojo pelno. Tačiau veiklos ribojimas karantino metu išryškino spartesnio draudimo paslaugų skaitmeninimo poreikį, praneša LB.
„Draudimo sektorius greitai reagavo į Covid-19 pandemijos sukeltus iššūkius, pertvarkė veiklą, atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendacijas nemokėti dividendų iš ankstesnių metų pelno, taip sustiprino savo finansinę padėtį ir suvaldė kilusias rizikas.
Vis dėlto šiam sektoriui dar yra kur pasitempti skaitmenizuojant paslaugas, pavyzdžiui, apribojus veiklą ypač išryškėjo nuotolinio sutarčių sudarymo poreikis“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė.
Per ataskaitinius metus draudimo įmonių valdomo turto vertė išaugo beveik 20 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,67 mlrd. eurų. Tokį augimą labiausiai nulėmė baigtas įmonių reorganizavimas. Visų, išskyrus vieną, draudimo įmonių veikla buvo pelninga, o bendras jų veiklos rezultatas – 50 mln. eurų grynojo pelno.
Draudimo įmonės atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendaciją nemokėti dividendų akcininkams, tad visas ankstesniais metais uždirbtas pelnas liko įmonėse ir taip buvo sustiprintas jų nuosavas kapitalas. Draudimo įmonių nuosavas kapitalas 2020 m. padidėjo penktadaliu – iki 128 mln. Eur, 37 proc. jo sudarė ankstesnių ir ataskaitinių metų nepaskirstyto pelno suma. Visos įmonės ne tik vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus, tačiau turėjo ir reikšmingą būtiną kapitalą viršijančią atsargą.
Draudimo įmokų suma ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 955 mln. eurų – palyginti su ankstesniu laikotarpiu, rinka išaugo 1 proc. Draudikai pernai išmokėjo 500,7 mln. eurų draudimo išmokų arba 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Skirtingų gyvybės draudimo šakų raida buvo nevienoda: gyvybės draudimo įmokų suma pernai išaugo 7,5 proc. ir siekė 290,7 mln. eurų, o ne gyvybės draudimo įmokos susitraukė 1,7 proc. – iki 664,1 mln. eurų.
