Energetikos ministrui prasitarus apie skalūninių dujų telkinius, pranešama, kad kelios įmonės jau domisi galimybe padaryti žvalgybinius gręžinius.
Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakoja, kad visoje Europoje kelerius metus tiriama, kiek skalūninių dujų gali būti žemės gelmėse. Pasak jo, tiek kaimynai lenkai, tiek šalies geologai remiasi ankstesnių tyrimų duomenimis apie galimus skalūninių dujų telkinius.
„Jeigu kalbame apie estiškus skalūnus, tai pati uoliena yra degi. Tai – vadinamasis degusis skalūnas. Tuo metu dabar Lietuvoje ir Lenkijoje kalbama apie tikrąsias skalūnines dujas, t.y. dujas, kurios išsiskiria vadinamuose molio skalūnuose ar kitose uolienose, turinčiose pakankamą kiekį organinės medžiagos, kuri tam tikrame gylyje, temperatūroje, prie tam tikro slėgio virsta dujomis.
Dujas vienu ar kitu būdu galima surinkti. Tradicinės dujos yra susikaupusios pakankamai apibrėžtoje ir dažniausiai nelabai didelėje teritorijoje. Netradicinės (pvz. skalūnų) dujos yra paplitę didžiuliuose plotuose, kur tinkamame tokioms dujoms generuoti uolienų komplekse gali susidaryti sąlygos ir tos dujos gali kauptis“, – sako J. Mockevičius.
Anot Geologijos tarnybos direktoriaus, Lenkija turi daug didesnių telkinių, iš kurių būtų galima išgauti skalūnų dujas.
„Europa skalūnų dujų žvalgybos srityje yra kūdikystės stadijoje. Europos šalys neišgauna, nėra išžvalgusios šių dujų telkinių. Lenkijoje yra 11 plotų, kur suteikta teisė ieškoti ir žvalgyti tokias dujas, tačiau nei viename tokiame plote kol kas nėra atlikti jokie tyrimai. Teorinės Lenkijos galimybės tikrai yra didesnės. Ten tokio tipo uolienos yra paplitę labai didelėje teritorijoje. Lietuvoje ta zona susiaurėja. Lietuvoje tokio pobūdžio geologiniai tyrimai tokių dujų kaupimuisi, atsiradimui, galimam naudojimui nėra daryti“, – sako Geologijos tarnybos direktorius.
Jis pastebi, kad pramoniniu būdu skalūnų dujas išgauna tik JAV, bet ir čia kyla daug diskusijų dėl gavybos saugumo.
„JAV yra ne tik pasiekimų šioje srityje, bet yra ir grėsmių. Gali būti teršiami požeminio vandens horizontai hidroplėšimo metu, dujos bando keliauti lengviausiu keliu, ne visada būtinai keliauja į vamzdį ar kitą surinkimo sistemą, o gali kilti į paviršių, gali kauptis. Tai yra ne tik nauja išteklių rūšis, bet ir naujos aplinkosauginės grėsmės, apie kurias JAV yra atvirai diskutuojama“, – sako J. Mockevičius.
Anot J. Mockevičiaus, Lietuva su kitomis šalimis ketina ir toliau tirti gelmes bei išsiaiškinti, kur yra žemės plotai, iš kurių būtų perspektyvu išgauti skalūnų dujas.
„Yra tarptautinis projektas tokių uolienų vertinimui Europoje. Jame dalyvauja ir Lietuvos Geologijos tarnyba. [...] pagal tuos duomenis bus vertinamos ateities žvalgybos ir gavybos perspektyvos“, – sako jis.
Tik po žvalgybos paaiškės, ar Lietuva turi tiek skalūnų dujų, kad jų gavyba būtų ekonomiškai pateisinama.
Darius Švenčionis, Lietuvos radijas
