geologijos tarnyba

Geologijos tarnybos vadovo pareigas palikus Giedriui Giparui, laikinai šiai institucijai vadovaus Kęstutis Šetkus – dabartinis Hidrometeorologijos tarnybos vadovas. Jis teigė, kad kol kas abi pareigas suderinti pavyksta, tačiau artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, ieškant nuolatinio Geologijos tarnybos vadovo. „Sudėtinga, bet įmanoma“, – BNS sakė K. Šetkus. G. Giparas tarnybai vadovavo nuo 2019 metų, o birželio 9-oji buvo paskutinė jo darbo diena.

Stiprus 6,6 balo žemės drebėjimas anksti šeštadienį vietos laiku supurtė Kinijos atokią šiaurės vakarinę Činghajaus provinciją, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Drebėjimo, užregistruoto 1 val. 45 min. vietos (19 val. 45 min. Lietuvos) laiku, epicentras buvo maždaug už 140 km į šiaurės vakarus nuo Siningo miesto, nurodė USGS. Jo židinys buvo labai arti paviršiaus, tik 10 km gylyje. Seklesni žemės drebėjimai gali padaryti daugiau žalos, nors jų poveikio zona paprastai būna mažesnė.

Geriamajame vandenyje Lietuvoje aptinkamas arsenas yra gamtinės kilmės, nustatė Lietuvos geologijos tarnyba. Tokia išvada padaryta po išsamių tyrimų, atlikus giluminius gręžinius ir išanalizavus įvairius mėginius. „Galutinė išvada yra kad tas arsenas yra gamtinės kilmės“, – antradienį BNS sakė Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė. Jos teigimu, tyrimai nepatvirtino jokios antropogeninės – susijusios su žmonių veikla – arseno kilmės versijos.

Kiprą ketvirtadienį supurtęs 4,9 balo žemės drebėjimas išgąsdino gyventojus, skubiai išbėgusius į gatves, bet apie nukentėjusius žmones arba padarytą žalą pranešimų kol kas nebuvo, nurodė tarnybos. Kipro geologijos tarnyba informavo, kad žemės drebėjimo, įvykusio 16 val. 27 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, epicentras buvo netoli Achnos gyvenvietės turkiškojoje šiaurinėje salos dalyje, maždaug už 18 km į šiaurės rytus nuo pajūrio miesto Larnakos. Drebėjimo židinys glūdėjo 55 km gylyje.

Generalinė prokuratūra teigia kol kas neturinti teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tvarkant Gedimino kalną Vilniuje. Neatlikus kalno inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų nėra galimybių įvertinti atliktų darbų tikslingumo bei tinkamumo ilgalaikėje perspektyvoje, o be to prokuratūra negali įvertinti Gedimino kalno sutvarkymo darbų teisiniu aspektu, teigiama Generalinės prokuratūros BNS perduotame komentare.

Vakarų Japoniją pirmadienį paryčiais supurtė žemės drebėjimas, per kurį nukentėjo penki žmonės ir buvo apgadinta kažkiek pastatų ir kelių, pranešė vietos žiniasklaida. Japonijos meteorologijos agentūra informavo, kad negiliai įvykusio drebėjimo stiprumas siekė 6,1 balo. Tuo tarpu JAV Geologijos tarnyba (USGS) skelbia, kad požeminis smūgis buvo 5,7 balo stiprumo. Drebėjimas supurtė didžiausios Japonijos salos – Honšiū – vakarinę dalį. Jo židinys buvo už 96 km į šiaurę nuo Hirošimos.

Nuolat daugėja fizinių ir juridinių asmenų, kurie naudojasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) elektroninėmis paslaugomis. Šių paslaugų portalas pradėjo veikti lygiai prieš metus. Jis suteikia galimybę ne tik patogiai ir greitai gauti reikiamą geologinę informaciją, bet ir teikti duomenis LGT, skelbia ministerijos atstovai.

Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus. Jie parodė, kad šalies dirvožemis yra skurdinamas. Atlikti stebėjimai parodė, kad Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų, taip pat ir reikalingų augalams, išplovimas ir išnešimas iš viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Šalyje didėja naudingųjų išteklių gavyba – tai rodo 2011 m. duomenys, kuriuos apibendrino Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos. Daugiausia išgaunama žvyro, dolomito, durpių, klinčių. Pernai išgauta 6590 tūkst. kubinių metrų žvyro – 400 tūkst. kub. m daugiau negu 2010 m., 1447 tūkst. kub. m dolomito (297 tūkst. kub. m daugiau), 1247 tūkst. kub. m mažaskaidžių durpių (330 tūkst. kub. m daugiau), 890 tūkst. kub. m kitų durpių (133 tūkst. kub. m daugiau), 572 tūkst. kub.

Pirmadienį Čilėje įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas. Tai pranešė JAV geologijos tarnyba. Informacijos apie aukas ir sugriovimus kol kas negauta. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 50 kilometrų į šiaurę nuo Konsepsjono miesto, o židinys – 19,6 kilometro gylyje.

„Bus steigiama darbo grupė, kuri toliau nagrinės skalūninių dujų gavybos klausimą. Jeigu Lietuva tikrai turėtų tokios vertės gamtinius ištekius (kaip preliminariai skaičiuojama), tai būtų labai ženkli įtaka tolimesnei valstybės raidai“, – po pasitarimo pas Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Lietuvos geologijos tarnyba įgyvendino projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“, kurio dalį darbų realizavo informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupei priklausanti bendrovė „Elsis TS“. Geologinės aplinkos monitoringą sudaro gana platus ir įvairiapusiškas tyrimų bei stebėjimo darbų kompleksas.

Energetikos ministrui prasitarus apie skalūninių dujų telkinius, pranešama, kad kelios įmonės jau domisi galimybe padaryti žvalgybinius gręžinius. Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakoja, kad visoje Europoje kelerius metus tiriama, kiek skalūninių dujų gali būti žemės gelmėse. Pasak jo, tiek kaimynai lenkai, tiek šalies geologai remiasi ankstesnių tyrimų duomenimis apie galimus skalūninių dujų telkinius. „Jeigu kalbame apie estiškus skalūnus, tai pati uoliena yra degi.