„Bus steigiama darbo grupė, kuri toliau nagrinės skalūninių dujų gavybos klausimą. Jeigu Lietuva tikrai turėtų tokios vertės gamtinius ištekius (kaip preliminariai skaičiuojama), tai būtų labai ženkli įtaka tolimesnei valstybės raidai“, – po pasitarimo pas Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Paklaustas, kada galėtų prasidėti pramoninė skalūninių dujų gavyba, energetikos ministras sakė, kad tyrimai ir bandomosios gavybos procesas Lietuvoje būtų jau trumpesnis negu JAV ir Lenkijoje, bet konkrečiau prognozuoti nedrįso.
„Šiandien būtų labai drąsu sakyt, kad tai įvyks greičiau, negu per 10 metų“, – sakė jis, primindamas, kad Amerikoje tai truko daugiau negu dešimtmetį, o Lenkijoje, kuri jau netrukus ketina pradėti bandomąją gavybą, pasirengimas jai truko apie penkeris metus.
Tuo metu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas sako, kad jeigu šiemet būtų paskelbtas konkursas angliavandenilių paieškai ir žvalgybai Tauragės ir Kudirkos plotuose, ir „jeigu konkursui pasibaigus turėsime investuotoją į bandomųjų gręžinių gręžimą, tai gali įvykti jau kitais metais“. „Tai tik prielaidos. Tų skalūninių dujų mes nesame pauostę, nesame ragavę, tai tik teoriniai skaičiavimai, mes dirbame su viena kompanija, esame jiems pateikę bandinius ir gausime jau realesnius skaičiavimus“, - sakė jis.
Tačiau kiek laiko truktų, kol būtų pradėta pramoninė skalūninių dujų gavyba, J. Satkūnas taip pat neprognozuoja.
Apie tai, kad Lietuvoje galimai slypi skalūninių dujų ištekliai, Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais. paklaustas, kodėl jų išgavimo galimybėmis mūsų šalyje susidomėta tik dabar, po energetikos ministro vizito į JAV, A. Sekmokas sakė, kad tuomet dar nebuvo ištobulintos jų gavybos technologijos, bet dabar jos ženkliai keičia padėtį dujų rinkoje.
„Amerikoj išgaunamos skalūninės dujos ženkliai pakeitė situaciją dujų rinkoje – (kaina) Amerikoje yra trečdalis to, ką moka „Gazpromui“, įvertinus visas investicijas. Tai turėjo įtakos ir suskystintųjų dujų kainoms Europoje“, – sakė jis. Anot energetikos ministro, skalūninių dujų gavyba – antroji mūsų alternatyva siekiant gauti pigesnių dujų po suskystintųjų dujų terminalo statybos.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reika tiksliai nustatyti, kiek skalūninių dujų iš tikrųjų galima išgauti Lietuvoje, bet tyrimai brangūs, ir jeigu mes tai darytume vieni, ilgai truktų.
„Tam, kad konkrečiau įvertinti, ką turime, reikia naujų gręžinių, kurie kainuoja, ir reikia toliau bendrauti su potencialiais investuotojais, suinteresuotom kompanijom“, – sakė jis.
Energetikos informacijos agentūros duomenimis, kuri J. Satkūno teigimu rėmėsi Lietuvos mokslininkų turima informacija, mūsų šalyje gali būti išgauta apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Jų vertė gali būti nuo 10 iki 30 mlrd. dolerių. Tai teoriniai skaičiavimai. Bet netrukus galime turėti ir tikslesnių duomenų.
„Žinome sluoksnius, galime palyginti su sluoksniais Lenkijoje, (...) žinome, kiek gali būti organinės medžiagos. Ir galime daryti prielaidas, kiek tuose skalūnuose galėtų būti skalūninių dujų. Tačiau tai tik prielaidos. Dabar vienai JAV kompanijai yra pateikti pavyzdžiai, ir jau po mėnesio kito turėsime realesnius duomenis“, – sakė J. Satkūnas.
