Neatlikus kalno inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų nėra galimybių įvertinti atliktų darbų tikslingumo bei tinkamumo ilgalaikėje perspektyvoje, o be to prokuratūra negali įvertinti Gedimino kalno sutvarkymo darbų teisiniu aspektu, teigiama Generalinės prokuratūros BNS perduotame komentare.
Į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo vasario pabaigoje kreipėsi laikinai premjero pareigas ėjęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Jis prašė įvertinti Geologijos tarnybos rašte išdėstytas abejones dėl atliktų Gedimino kalno grunto stabilizavimo darbų kokybės. Tarnyba kritikavo kalno tvarkytojus, kad prieš imantis darbų Gedimino kalne nepadaryti geologiniai ir geotechniniai tyrimai.
„Pažymėtina, kad Lietuvos geologijos tarnybos rašte nurodytų geologinių ir geotechninių tyrimų atlikimas yra tiesiogiai susijęs su kompetentingų institucijų (Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija) veikla. Prokuratūra nėra kompetentinga atlikti nurodytus tyrimus“, – teigiama prokuratūros atsakyme.
Anot jo, „tik kompetentingiems specialistams nustačius konkrečius teisės aktų pažeidimus, įvardijus konkrečią turtinę žalą bei jos priežastis ir nesant valstybės institucijos, kuri galėtų kompetentingai išspręsti nustatytus pažeidimų pašalinimo klausimus, atsirastų faktinės ir teisinės prielaidos prokuratūrai nagrinėti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo“.
Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas šlaitas, kiti tik laikinai stabilizuoti.
Lietuvos nacionalinis muziejus praėjusią savaitę paskelbė konkursą parengti kompleksinio Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymo projektą.
Tikimasi, kad Lietuvos simboliu laikomą Gedimino kalną visiškai pavyks sutvarkyti iki 2022 metų pabaigos.
Kultūros ministerijos ir Nacionalinio muziejaus skaičiavimu, viso kalno sutvarkymas ir sutvirtinimas gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Šių lėšų bus prašoma iš Europos Sąjungos fondų.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Po 2016 metų nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto.
Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
