„Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes. Instrumentas tam, kad būtų galima per trumpą laiką sukonsoliduoti valstybės išteklius gelbėjant gyvybes ir turtą – tai tikrai ne tas atvejis, mes truputį kai kuriais atvejais gal per daug tikimės iš ekstremalios situacijos instrumento“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių, kelios iš jų praėjusią savaitę Vyriausybės prašė skelbti ją ir visos valstybės mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras praėjusį penktadienį nutarė to nedaryti.
Ministras sako, kad ekspertai situaciją vertino būtent dėl tuo aspektu – ar yra poreikis mobilizuoti tarnybas dėl žmonių gyvybių ir turto gelbėjimo.
„Ekspertai tuo aspektu ir pasidomėjo, kad iš esmės poreikio sutelkti kažkokius valstybės išteklius, priešgaisrinę saugą, civilinę saugą – nėra. O situacija, kuri vyksta, kaip ir neišvengiamai žemės ūkis bet kokiu atveju tiesiogiai priklauso nuo gamtos sąlygų ir čia jau yra kitas dalykas, ne ekstremalios situacijos“, – teigė K. Navickas
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės.
Kai kurių iš jų vadovai tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.
