„Siekiant surinkti papildomai 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai iki 2030 m. prezidentas mato spartesnį ekonomikos augimą kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Ir šį paspartėjimą pajaustų visi šalies regionai. Ekonomikos efektas pasireikš po poros metų. Iki tol būtų einama didesnio skolinimosi būdų. Pirma būtų skolinamasi savarankiškai, vėliau refinansuojant, pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) mechanizmais“, – po prezidento G. Nausėdos susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku ir verslo atstovais teigė V. Augustinavičius.
„Prezidento manymu, BVP augimas turėtų būti ne 2,5 - 3 proc., kaip buvo pastaruoju metu, o turėtume siekti 3,5 - 4 proc. kasmet“, – sakė jis.
Prezidentūra mano, kad toks ekonomikos auginimas padengtų iki 40 proc. gynybos poreikių, tiek pat būtų padengta skolinantis, o likusius 20-40 proc. padengtų tokios priemonės kaip šešėlio mažinimas. Šalies vadovo patarėjo teigimu būtent skolinimasis leistų pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.
„Pritaikius ekonomikos skatinimą didinančias priemones, galėtume patenkinti 30-40 proc. poreikio, dar 30-40 proc. būtų iš skolinimosi, taip pasiekiant 5-6 proc. finansavimą nuo BVP. Likusios priemonės, tai PVM šešėlio mažinimas, Lietuvos banko įmokų didinimas ir kitos priemonės“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, šiuo metu jau yra „pajudėję ledai“ leisiantys pigiau skolintis per ES mechanizmus ar refinansuoti jau turimas paskolas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas mano, kad turint ambicingą investicijų programą – toks augimas įmanomas. Jis teigė susitikimo metu šalies vadovui pristatęs planą „Start“, kuris leistų spartinti šalies ekonomiką ir sugeneruoti apie 10 mlrd. eurų į biudžetą iki 2030 m.
„Džiaugiuosi, kad buvo galimybė pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą „Start“, kuris prisidėtų prie spartesnio ekonomikos auginimo. Jo pagrindinės prielaidos yra verslo sąlygų suvienodinimas, didesnis dėmesys technologinei pažangai, aukštesnei pridėtinei vertei, kas generuotų pajamas“, – kalbėjo ministras.
„Siūlome labai konkretų investicijų planą valstybei, kuris iki 2030 m. sugeneruotų 10 mlrd. eurų. Tai taptų apčiuopiamomis pajamomis mūsų gynybos finansavimui“, – pridūrė jis.
V. Augustinavičius paminėjo, kad susitikimo metu verslas teigiamai įvertino anksčiau siūlytą neišnaudotų finansinių galimybių nukreipimą į BVP auginimą. Šalies patarėjo teigimu, taip būtų padengtas ir verslo finansavimo trūkumas.
„ILTE skaičiavimais, finansavimo trūkumas Lietuvos verslui siekia 5 mlrd. eurų, o žemės ūkiui – 1 mlrd. eurų. Be to, šalyje vystomi dideli infrastruktūros projektai, kuriems taip pat reikia finansavimo“, – kalbėjo jis.
V. Janulevičius: džiaugiamės, kad matomos Lietuvos verslo problemos
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Vidmantas Janulevičius po susitikimo su šalies vadovu teigė, kad tokios investicinės priemonės ypač svarbios siekiant padėti stagnuojantiems Lietuvos sektoriams.
„Džiaugiuosi, kad problema matoma. Nes šiai dienai apdirbamoji pramonė, kur dirba 200 tūkst. žmonių, turi 0,3 proc. punkto siekiantį pelningumą, kai paskolų vidurkis yra 5 proc. Tai geriausiu atveju nesivystome“, – po susitikimo su prezidentu teigė V. Janulevičius.
Anot LPK pirmininko, Prezidentūros siūlomos investicinė priemonės padėtų Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) iki 2030 m. pasiekti 100 mlrd. eurų. Jo teigimu, jei šalies ekonomika pasiektų tokį dydį, finansavimas gynybai padvigubėtų.
„Lietuvos pramoninkų konfederacija iškėlė 100 mlrd. eurų BVP 2030 m. idėją. (...) Nuo 100 mlrd. eurų paėmus 5 proc. mes turėtume dvigubai didesnes išlaidas gynybai nei šiandien. Tad reikia paskatų ir prieigos prie kapitalo“, – komentavo jis.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
Reikia sutarti, kaip gynybai panaudoti gyventojų indėlius
Lietuvai norint iki 2030 metų pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai ir Prezidentūrai siūlant tam panaudoti ir gyventojų indėlius, jau šiemet turėtų būti dėl to sutarta, sako prezidento patarėjas.
Pasak Vaido Augustinavičiaus, reikėtų sutarti, ar gyventojų lėšos nacionalinį plėtros banką „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) galėtų pasiekti tiesiogiai, ar per komercinius bankus.
„Yra kelios alternatyvos, iš tikrųjų, jos visos yra įmanomos toliau diskutuoti, toliau tai bus daroma: (...) kai bankai tarpininkauja būtent padedant gyventojams atsidaryti taupomąsias sąskaitas, kaip tai veikia Prancūzijoje. Kita alternatyva – kai ILTE tiesiogiai priima indėlius iš gyventojų“, – trečiadienį po prezidento susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru ir verslo asociacijomis žurnalistams sakė V. Augustinavičius.
„Tikslas per šiuos metus išsigryninti tą alternatyvą, kuri būtų realiausia, kuri duodą didžiausią efektą, kuri priimtiniausia visiems socialiniams partneriams. Tuomet, išsigryninus tą konkrečią schemą, kuri galėtų veikti, būtų pereinama prie teisės aktų projektų rengimo“, – teigė jis.
Prezidento patarėjo teigimu, jei dėl to būtų apsispręsta šiemet, skolinti ILTE gyventojai galėtų pradėti „poros metų perspektyvoje“.
Sausį V. Augustinavičius sakė, kad įteisinus naują tvarką gyventojų santaupas taupomosiose sąskaitose ILTE galėtų investuoti į gynybos pramonę, infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.
Pasak jo, „gyventojų indėlių įdarbinimu į ekonomiką“ siekiama sudaryti sąlygas gyventojams savanoriškai užsidirbti papildomai iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, taip pat suteikti daugiau finansų verslo plėtrai, kuri augintų šalies ūkį.
Patarėjo teigimu, dar anksti kalbėti, kokiomis palūkanomis ILTE skolintųsi, tačiau jos galėtų būti susietos su infliacija.
„Verta atkreipti dėmesį į infliacijos lygį. Tikslas, kad gyventojų santaupos ne tik nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą. Matyt, į infliacijos rodiklį bus žiūrima sprendžiant dėl galutinių skaičių“, – sakė V. Augustinavičius.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius indėlius vadino „neišnaudotais rezervais“.
Jo teigimu, gyventojai ir verslas turi sukaupę indėlių už maždaug 30 mlrd. eurų: „Kurie dūla negaudami jokios grąžos, o tiesiog guli sąskaitose arba guli Lietuvoje. Buvo noras įveiklinti.“
„Geriau mokėtume savo žmonėms, kurie tuos laiko tuos indėlius, didesnes palūkanas čia vietoje, nes tie pinigai liktų pas mus, kurtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo LPK vadovas.
Skolinti krašto apsaugai nuo praėjusių metų spalio 10 dienos galima įsigyjant gynybos obligacijas, už jas siūlomos 2 proc. metinės palūkanos. Iki sausio pabaigos iš šio šaltinio jau gauta 16,67 mln. eurų.
