Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ką galvojate apie prezidento pasiūlymą finansuoti gynybą ir iš Lietuvos valiutos atsargų?
N. Mačiulis: Kai žiūrime į finansavimo šaltinius, turime juos skirstyti į dvi grupes. Viena grupė yra, kai randame kažkokių vienkartinių pajamų šaltinių, vienkartinių santaupų, rezervų, kuriuos išleidžiame ar karinės pramonės vystymui, ar pasienių sutvirtinimui, ar karinės įrangos įsigijimui – čia jau turbūt vėliau spręs Krašto apsaugos ministerija ir kitos institucijos.
Tai čia yra vienas šaltinis, kuriame yra ir skolinimosi galimybė, ir galimybė naudoti turimus užsienio valiutų rezervus, ir galimybė laikinai nebekaupti arba mažiau kaupti į socialinio draudimo fondo rezervą, kur per šiuos metus bus pervedama 700 milijonų eurų, nes socialinio draudimo įmokų yra surenkama daugiau nei jų išmokama. Tai vienkartinių šaltinių yra labai daug. <...> Pirmiausia prezidentas ir politikai kalba apie juos. Apie juos kalbėti labai malonu, nes reiškia, kad nereikia didinti mokesčių.
Valstybės skolinimasis – taip, tai yra visai neblogas kelias, nes Lietuvos valstybės skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Problema yra ta, kad mes tada pamintume fiskalinės drausmės taisykles. Jau dabar biudžeto deficitas yra 3 procentai BVP. Aišku, yra Europoje šalių, kur deficitas didesnis dvigubai, ir ką? Europos Komisija pagūžčioja pečiais – yra, kaip yra. <...>
Visus būdus reikia svarstyti. Jeigu jų neužtenka – neužtenka ekonomikos augimo, neužtenka turimų rezervų, neužtenka skolinimosi limitų, tada atsisuki jau į tai, kur bus dar didesnės diskusijos, kokius mokesčius galima pakeisti ar padidinti.
Dar prezidentas užsiminė, kad gyventojai galėtų savanoriškai nukreipti savo bankų indėlius.
N. Mačiulis: Tai iš dalies jau vyksta. Valstybė leidžia valstybės gynybos obligacijas ir, tam tikra prasme, gyventojai iš indėlių nukreipia pinigus ir perka tas obligacijas. Tai tas finansavimas vyksta.
Indėlininkai patys nenusprendžia, kad padės pinigus kažkuriame banke ir tas bankas finansuos kažkokios amunicijos gamyklos statybos ar dar kažką. <...>
Sakyčiau, kad čia keistas kanalas. Taip, mes turime turėti finansų institucijos, kurios būtų pasiruošusios kredituoti kažkokius didesnius projektus, susijusius su krašto apsauga, bet indėlininkų vaidmens čia nėra.
Ar tokių sprendimų siūlymas rodo, kad jau prasminga ne tik visai valstybei susikaupti, ieškant pinigų, bet ir visoms savivaldybėms pranešti, kad taupome ir siekiame maksimaliai daug pinigų skirti gynybai, o ne tokiems renginių, kaip Rita Oros koncertai, ar Eurolygos rungtynės ir panašiai?
I. Genytė-Pikčienė: Principas, kad viešosios lėšos – mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai – turi būti naudojami taupiai, taikliai ir generuoti naudą, galioja visą laiką. Nereikia galvoti, kad iki šiol savivaldybės galėjo taškytis, o dabar jau nebegali. Tikrai ne.
Fiskalinė drausmė yra būtina. Nuo to, kaip taupiai su mūsų lėšomis elgsis, ateityje priklausys ir poreikis keisti mokesčių sistemas ir didinti arba mažinti mokestinę naštą. Čia kažkokio lūžio, matyt, nėra, bet prioritetų klausimas, panašu, kad yra ir dabar, kuomet mes turime tokia geopolitinę situaciją, mes turime gerokai didesnį poreikį stiprinti atgrasymą vien tam, kad išliktų mūsų ekonominis investicinio klimato patrauklumas.
Visą pokalbį su ekonomistais išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
