Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį. Kur nekilnojamasis turtas yra brangiausias, rodo raudona spalva – tai didmiesčiai ir kurortai. O nekilnojamojo turto mokestį valdžia skaičiuoja būtent pagal šį žemėlapį.
„Kas būtų numeris vienas mokesčių mokėtojas, panašu, kad tai būtų Vilniaus miestas ir netgi Vilniaus apylinkės, kurios patenka ne į Vilniaus miesto savivaldybę, bet NT kainos yra nemažos. Ir gyventojų skaičius nemažas. Kiti mokesčių mokėtojai dideli būtų kiti Lietuvos didmiesčiai", – komentavo „Ober-Haus“ atstovas Saulius Vagonis.
Pagal šį žemėlapį išeitų, kad sostinėje vos 30 kvadratų ploto buto savininkas mokėtų panašaus dydžio mokestį, kaip, tarkime, Kupiškyje, kad ir didžiulio 300 kvadratinių metrų namo šeimininkas.
„Jei žiūrėti apie Vilnių ir miestelį nutolusį nuo didmiesčių, tai kainos skiriasi kartais. Nedidelio buto turėtojas Vilniuje, jei jis centrinėje dalyje, jis mokėtų didesnį mokestį nei prabangaus, erdvaus buto turėtojas mažesniame Lietuvos miestelyje", – sakė S. Vagonis.
Kad nekilnojamojo turto mokestį jau laikas mokėti ne tik brangaus būsto savininkams, besikeičiant vyriausybei prabilo pats Saulius Skvernelis. Jis kalba, kad mokesčiai grės ir taršiems automobiliams.
„Tai, kas yra suplanuota ir planuojama kalbant apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą. Tai yra tie patys nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, mokesčiai susiję su transporto sritimi", – kiek anksčiau kalbėjo S. Skvernelis.
Jau prieš metus Vyriausybė Seimui buvo siūliusi įvesti 0,3 proc. NT mokestį antram šeimos būstui. Tačiau artėjant rinkimams Seimas nesiryžo erzinti rinkėjų ir jo neįvedė. Ar panašaus dydžio mokestis planuojamas ir dabar, finansų ministerija neatskleidžia.
Tačiau S. Skvernelio užuominos apie naujus mokesčius galbūt jau ir nuo sausio koalicijos partnerių nedžiugina. Ir nors jie pripažįsta, kad diskusijos dėl naujų mokesčių koalicijoje už uždarų durų vyksta, galvojant kaip įsiteikti rinkėjams prieš artėjančius Seimo rinkimus kitąmet, viešai kalbėti apie juos politikai nenori.
„Aš abejočiau, ar tas dabar turėtų prasmę, mes šiek tiek diskutavę buvome anksčiau, kad jokių tokių mokesčių, kurie kelia abejones dėl savo naudos, būtų labai dideli kaštai juos įvesti, dabar nėra prasmės juos įvedinėti. Mums svarbiausiai mažinti šešėlį valstybėje, didinti užsienio investicijas", – kalbėjo valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
O štai dalis opozicijos prieš visuotinį NT mokestį nėra nusistačiusi.
„Turi būti simbolinis mokestis bet kokio būsto, pavyzdžiui, 10 eurų, jei turi būstą 2 kambarių, moki 10 eurų per metus. Tada nėra jokių išlygų ir gali surinkti", – mano Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Įvesti visuotinį Nekilnojamojo turto mokestį jau pernai ragino ir Lietuvos bankas. Pagal progresines banko formules, vidutiniškai vienam savininkui per metus tektų mokėti apie 50 eurų. Tačiau priklausomai nuo būsto vertės, jis gali siekti ir 10 eurų, ir tūkstantį kasmet.
„50-57 eurai per metus yra nedidelės sumos. Didėjant mokesčio tarifui, turto vertei, mokama suma būtų didesnė", – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistė Laura Galdikienė.
Jei politikai ryžtųsi užkrauti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, jis būtų įvestas ne anksčiau kaip kitais metais, o jį susimokėti tektų tik 2021 metais. Tad biudžetą mokestis papildytų anksčiausiai po 2-ejų metų, t.y. jau išrinkus naujos sudėties Seimą.
