Rusijoje įprasta turėti dačią – vasarnamį, kurio dydis gali siekti nuo nedidelio namelio iki didžiulio namo, dažnai su vaisių sodeliu ir nedideliu daržu šalia.
Nuo Kaliningrado iki Vladivostoko, istoriškai daugelis Rusijos didžiųjų miestų gyventojų pasikliauja šiais žemės sklypais užmiestyje išgyvenant maisto krizes ir kitus sunkumus. Per pandemiją daugelis rusų naudojosi savo sodybomis kaip saugiu prieglobsčiu. Dabar jos vis dažniau atstoja atostogų vietas daugeliui žmonių, anksčiau keliavusių į užsienį.
Nuo vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, rusų turistams – sunku keliauti už tėvynės ribų. Europos dangus rusų lėktuvams šiuo metu yra uždarytas, o Rusijos oro erdvė neįsileidžia Europos orlaivių. Daugelis rusų keliautojų negali arba nenori rinktis ilgų ir brangių aplinkkelių.
Kadangi Rusija buvo pašalinta iš tarptautinės pinigų pervedimo sistemos SWIFT ir tokių Vakarų mokėjimo įstaigų, kaip „Visa“ ir „Mastercard“, Rusijos turistai užsienyje gali atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, nors kai kurios šalys pripažįsta ir Rusijos sukurtą mokėjimo sistemą „Mir“. Tačiau, bet kokiu atveju, atsiskaityti už atostogas tapo daug sunkiau.
Didelė upių kruizų paklausa
Tie, kuriems jų dačios yra per ankštos, ieško naujų atostogų krypčių savoje šalyje. Rusija yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje, todėl joje gausu geografinės įvairovės. Šiuo metu ypač populiarus atostogų pasirinkimas yra kruizai upėmis, DW pasakoja Sankt Peterburgo kelionių agentūros „Infoflot“ atstovė Anastasia Kisilyova.
„Pastebime, kad, palyginti su praėjusiais metais, artimiausiems keliems mėnesiams užsakymų padaugėjo 40-50 proc.“ A. Kisilyova sako, kad šių metų skaičiai yra didžiausi per pastaruosius 15 metų. Be to, 30 proc. visų svečių upių kruizus užsisakė pirmą kartą.
Ypač populiarūs kruizai – aplink vadinamąjį „Aukso žiedą“. Šis turistinis maršrutas veda per senuosius Rusijos miestus į šiaurės rytus nuo Maskvos. XI-XVII a. įkurtos gyvenvietės buvo svarbių Rusijos istorijos įvykių vieta, jose gausu bažnyčių ir vienuolynų, tapusių populiariais lankytinais objektais.
Tuo džiaugiasi ekskursijų vadovė Anastasia Androsova iš Samaros miesto prie Volgos upės. Interviu DW ji sako, kad vis daugiau rusų atranda savo šalį.
„Net Samaros gyventojai staiga nori iš naujo atrasti savo miestą“. Tas pats sakytina ir apie Rusijos Juodosios jūros pakrantę Krasnodaro krašte, kuri išlieka ypač paklausia vieta – nors dauguma oro uostų uždaryti nuo karo pradžios.
Tuo tarpu su kelionėmis į Krymą situacija – kitokia. Rusijos laikraščio „Kommersant“ skaičiavimais, čia iki trečdalio visų viešbučių ir svečių namų vasarą atsidaryti negalės. Turistai keliauti į Rusijos aneksuotą pusiasalį renkasi retai, jo oro uostas buvo uždarytas prasidėjus karui, o ir bijoma karo kaimyninėje Ukrainoje, teigiama „Kommersant“ pranešime.
Mažiau rusų atostogauja užsienyje
Rusijos turizmo užsienyje perspektyvos neatrodo džiugiai. Dėl apribotų skrydžių ir gerokai padidėjusių kainų, smarkiai sumažėjo rusų turistų skaičiai. Pavyzdžiui, Rusijos kelionių agentūrų sąjungos duomenimis, kovo mėnesį Turkijoje turistų iš Rusijos buvo keturis kartus mažiau.
Tai galioja ir prabangą mėgstantiems Rusijos turistus: penkių žvaigždučių viešbučių ir verslo klasės turistų iš Rusijos kovo ir balandžio mėnesiais buvo tris kartus mažiau nei pernai.
Tuo pat metu vadinamoji VIP turizmo pramonė, t. y. skirta itin turtingiems žmonėms, išliko stabili, portalui „Forbes“ sakė Rusijos kelionių tiekėjų sąjungos atstovė Maya Lomidze. Pasak jos, padaugėjo labai turtingų rusų, norinčių keliauti į užsienį ilgesniam laikui.
Kadangi vidaus turizmas klesti, o turizmas už Rusijos ribų mažėja, kalbama apie situacijos paraleles su 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, o Vakarai į tai atsakė sankcijomis. Maskva savo ruožtu įvedė atsakomąsias sankcijas, tarp kurių buvo draudimas importuoti užsienio maisto produktus, pavyzdžiui, sūrį ir obuolius.
Todėl Rusijos vyriausybė padėjo šalies maisto pramonei į ją investuodama. Rusijos vartotojai iš pradžių pasigedo prancūziškojo kamamber‘o sūrio, bet netrukus priprato prie naujų šalyje gaminamų sūrių.
Dar neaišku, ar šis persiorientavimas į šalies vidų dabar gali išgelbėti šalies turizmo pramonę. Tačiau bet kokiu atveju artimiausioje ateityje keliauti į Europą daugumai Rusijos turistų greičiausiai ir toliau bus iššūkis.
Mažai užsienio turistų Rusijoje
Vietinis turizmas klesti, tačiau į Rusiją atvyksta mažai turistų iš užsienio, to poveikį jaučia turizmo paslaugų teikėjai.
Vasario mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atšauktų kelionių buvo itin daug, Rusijos kelionių naujienų svetainei „TourDom.ru“ sakė kelionių agentūros „Tari Tur“ atstovė Marina Levchenko. „Deja, tenka daryti išvadą, kad vasaros sezonas yra ant žlugimo ribos“, – sakė ji.
M. Levchenko teigė, kad po šių metų sausio pabaigoje Madride vykusios tarptautinės turizmo parodos turizmo pramonei dar buvo vilties.
„Matėme, kad Europa atsibudo. Taip pat matėme susidomėjimą Rusija. Tačiau deja, bet politika įkalė paskutinę vinį į karstą. Vasara bus sunki. Tai tiesiog liūdna“, – sakė Marina Levchenko.
