JAV baiminamasi galimo tolimesnio Putino veiksmo, šiam užėmus svarbias Ukrainos teritorijas, skelbia CNN. Šalies valdžios atstovai įžvelgia tris galimus tolimesnius scenarijus ir vienas jų numato ne tik kelerius metus užsitęsusį karą Ukrainoje, bet ir kilusią dėl to pasaulinę krizę.
Rusija gali ir toliau veržtis gilyn į Ukrainą, arba fronto linija nusistovės ir kova peraugs į mėnesius ar metus trunkantį karą. Tai ne tik nulemtų daugelį žūčių iš abiejų pusių, bet ir lėtai besivystančią krizę, kuri ir toliau sunktų pasaulinę ekonomiką.
Būtent užsitęsusio karo scenarijus amerikiečių valdžios atstovams atrodo pats pražūtingiausias pasauliui – tai ilgam nulemtų globalias ekonomikos problemas.
Trečioji JAV valstybės pareigūnų įvardijama galimybė yra menkai tikėtina: Rusija gali peržiūrėti savo karo tikslus, paskelbti, kad jau pasiekė pergalę ir bandyti užbaigti aktyvius karo veiksmus. Šiuo metu šis scenarijus yra vos kiek daugiau negu naivios svajonės, skelbia šaltiniai.
CNN kalbinti šaltiniai tikina, kad jei Rusija sugebės susitelkti Ukrainos rytuose, JAV yra baiminamasi, kad V. Putinas pasinaudos užgrobtomis žemėmis kaip placdarmu tolimesniam Ukrainos puolimui.
„Aš esu tikras, kad jei Ukraina nebus pakankamai stipri, jie žygiuos toliau, – antradienį perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar sykį paprašė Vakarų šalių kuo greičiau atsiųsti ginkluotės. – Mes jiems parodėme savo jėgą. Ir labai svarbu šią jėgą taip pat pademonstruoti ir mūsų partnerėms Vakaruose“.
Vakarų atstovai mano, kad Rusijos situacija Ukrainos rytuose yra palankesnė, ypač atsižvelgiant į kiekybinę turimos ginkluotės persvarą. Tačiau „Rusijos progresas nėra savaime suprantama išvada“, – CNN pareiškė vienas iš J. Bideno administracijos atstovų.
Sekinimo fazė: milžiniški nuostoliai abiejose pusėse
Karo Ukrainoje fazei perėjus į „sekinimo“ etapą ir artilerijos pabūklų dvikovą, abi pusės patyrė ženklių nuostolių ir dabar susiduria su galimu žmogiškųjų resursų trūkumu. Rusija galėjo prarasti apie trečdalį savo antžeminių pajėgų, o JAV žvalgybos atstovai viešai pareiškė, kad Rusijai pasiekti ženklesnių pergalių nepavyks be visuotinos mobilizacijos. Toks žingsnis keltų nemažą pavojų V. Putino režimui ir jis iki šiol stengėsi vengti apie tai kalbėti.
Šiuo metu kova koncentruojasi aplink Sjeverodonecką ir Lysyčanską – Šiaurės Doneco upės skiriamus miestus – kur ukrainiečiai patiria milžinišką Rusijos karinių pajėgų spaudimą ir yra faktiškai apsupti. Šios savaitės pradžioje buvo skelbiama, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja Sjeverodonecko pramoninį rajoną – panaši situacija jau buvo susidariusi Mariupolyje, kuriame po alinančios kovos ukrainiečių gynėjai buvo priversti užleisti „Azovstal“ gamyklos teritoriją.
Vakarų analitikai mano, kad Ukraina turi geresnes galimybes apginti ant aukštumų įsikūrusį Lysyčanską, tačiau jau pasirodė „nerimą keliantys ženklai, kad Rusija bando atkristi miestą nuo tiekimo grandinės smogdama iš pietryčių“.
„Kalbant iš esmės, tai mūsų Donbaso likimas yra sprendžiamas kovoje dėl šių miestų“, – praėjusią savaitę minėjo V. Zelenskis.
