Pažangios vairuotojui pagalbos sistemos (angl. ADAS – Advanced Driver Assistance Systems) iš esmės yra skirstomos į 3 rūšis: informuojančias, padedančias ir pakeičiančias vairuotoją. Pirmosios dvi yra skirtos didesnio saugumo užtikrinimui. Pavyzdžiui: galinio parkavimo ir aklosios zonos davikliai, eismo juostos palaikymo sistema bei kt. Tuo tarpu trečios grupės sistemos yra labiau orientuotos į patogumą, štai kad ir automatinis parkavimas.
Tikrinami vairuotojo gebėjimai, o ne sistemų efektyvumas
Pažangios vairuotojui pagalbos sistemos vairavimo egzaminuose nėra naujovė. Tiek JAV, tiek Europos šalys šias sistemas jau naudoja būsimų vairuotojų egzaminavimo procese. Labiausiai šioje srityje yra pažengę amerikiečiai ir kanadiečiai – jie jau yra parengę ir tam tikras saugumo sistemų, egzaminuojant būsimus vairuotojus, gaires. Augant šių sistemų populiarumui, greitu metu tokios gairės turėtų atsirasti ir Europoje.
S. Šuminas sako, kad visos šalys akcentuoja tą patį esminį momentą.
„Nepaisant to, kokios pagalbinės sistemos yra, būsimam vairuotojui ir toliau keliami tie patys reikalavimai: jis privalo turėti visus būtinus įgūdžius, kurie leistų jam saugiai valdyti automobilį bei reaguoti į iškylančias situacijas eisme. Svarbu suprasti, jog šios technologijos padeda vairuotojui, tačiau už jį automobilio nevairuoja ir sprendimų nepriiminėja. Paprasčiau tariant, jos skirtos tik pagerinti saugų transporto priemonės valdymą, padėti vairuotojui atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, lengviau pastatyti automobilį“, – teigia S. Šuminas.
Pažangios technologijos – jau ir „Regitros“ egzaminų automobiliuose
Dalis pažangių pagalbos sistemų jau yra naudojamos ir naujuose „Regitros“ automobiliuose, skirtuose būsimiems vairuotojams egzaminuoti. Anot eksperto, Lietuva vadovaujasi tuo pačiu principu kaip ir kitos šalys: daugėjant sistemų įvairovei, egzaminavimo tikslas išlieka toks pat – patikrinti vairuotojo gebėjimus, bet ne sistemų efektyvumą.
Taigi, egzamino metu ir toliau vertinama, kaip būsimas vairuotojas ne tik geba valdyti automobilį, bet ir kaip įvertina galimas grėsmes kelyje, kokius reikiamus sprendimus priima.
„Kitaip tariant, tokios sistemos būsimam vairuotojui veikia kaip papildomos pagalbinės priemonės, tačiau jomis negalima aklai vadovautis. Pavyzdys: daviklis, kuris informuoja vairuotoją kitai transporto priemonei atsidūrus vadinamojoje „aklojoje zonoje“. Toks įspėjimas yra patogus, bet vairuotojas neturėtų pamiršti papildomai dairytis, pažvelgti per petį ir įsitikinti, ar tikrai saugu persirikiuoti į kitą eismo juostą. Tas pats ir su automobilio parkavimu – vairuotojas turi žvalgytis bei naudotis veidrodėliais. Kitaip tariant, visos šios sistemos veikia kaip papildoma pagalbinė priemonė, tačiau jos jokiu būdu nepakeičia vairuotojo“, – įsitikinęs S. Šuminas.
Beje, labai svarbu suvokti ir įvertinti rizikas, jog tam tikromis sąlygomis technologijos gali neveikti arba neveiks taip, kaip tikimasi.
„Sistemos turi savo ribas ir taip pat gali daryti klaidų. Tai ypač aktualu blogo oro sąlygomis. Pavyzdžiui, automobilio išlaikymo eismo juostoje sistema – ji neveiks žiemos metu, jei kelias bus apsnigtas. Taip pat reikia įvertinti ir pripratimo veiksnį, nes kas bus, jei jūs persėsite į automobilį, kuris neturi šių sistemų? Juk turbūt ne vienas yra susidūręs su pavojinga situacija, kai iš automobilio su mechanine pavarų dėže persėdo vairuoti automobilį su automatine ir iš įpročio norėdamas nuspausti sankabos pedalą užmynė ant stabdžio. Todėl ir akcentuojame, kad tai tik pagalbinės sistemos ir vairuotojo įgūdžiai yra patys svarbiausi“, – sako S. Šuminas.
Primenama, jog prieš prasidedant egzaminui, būsimas vairuotojas yra supažindinamas su transporto priemone ir jos ypatumais, o nuo šiol ir su naudojamomis saugumo sistemomis. Jos gali būti išjungiamos, kadangi egzaminuojamasis gali pats spręsti, ar nori jomis naudotis.
